Dokumentines bei grožines knygas apie Padniestrėje vykusį karą V.Greko rašyti ėmė praėjus keletui metų po tų įvykių. Prieš karą Politechnikos institutą Kišiniove baigęs V.Greko dešimtmetį metų dirbo inžinieriumi valstybinėje Dubosarų statybos įmonėje.
30 tūkst. gyventojų turintys Dubosarai buvo vienintelis Padniestrės miestas, kuriame dominavo moldavai. Tuo tarpu visame regione, atskirtame plačios Dniestro upės nuo Moldovos, vyravo rusakalbiai.
Pastarųjų čia buvo daug dėl kelių priežasčių. Mat šis regionas jau nuo 1917 metų įėjo į SSRS sudėtį, kai tuo tarpu likusi Molodovos dalis tada buvo sudėtinė Rumunijos dalis.
Dėl Ribbentropo-Molotovo pakto 1940 m. nuo Rumunijos buvo atplėšta dalis teritorijos ir kartu su Padniestre apjungta į sovietinę Moldovos respubliką. Į Rumuniją tada skubiai pasitraukus 300 tūkst. miestų gyventojų bei 100 tūkst. žmonių Maskvai ištrėmus į Sibirą, į Moldovą imta kviesti rusakalbius iš kitų SSRS vietų.
Padniestrėje rusakalbių buvo daug ir todėl, kad čia buvo statomos didžiausios gamyklos, į kurias specialistus kvietė iš visos SSRS. Apskritai Padniestrėje moldavų gyveno tik apie trečdalį, iš kurių daugiau pusė buvo įsikūrę Dubosaruose.
Bet Dubosarų centre pristatytuose bendrabučiuose ir daugiabučiuose dominavo rusakalbiai, o moldavai telkėsi miesto pakraščiuose bei aplinkiniuose kaimuose.
„Kišiniovui 1989 metais pranešus apie ryžtą išstoti iš SSRS ir moldavų kalbą skelbti valstybine, rusakalbiai gyventojai tada ėmė skubiai mokytis mūsų kalbos, kuri iki tol buvo podukros vietoje“, – pasakoja V.Greku.
Bet Kremlius nenorėjo suteikti laisvės nei Lietuvai, nei Moldovai, ir ėmė kurti planus, kaip tose respublikose sukelti vidaus konfliktą. Tiek Vilniuje, tiek Kišiniove rusakalbiai staiga ėmė burtis į neva jų teises turintį ginti „Interfontą“.
Šis ėmė agituoti nuo Lietuvos atskirti lenkišką Vilniaus rajoną, o nuo Moldovos – rusišką Padniestrę bei tiurkų kalba šnekančią Gagaūziją. Rusakalbiai gyventojai Padniestrėje nustojo lankyti moldavų kalbos kursus ir ėmė reikalauti autonomijos, rusų kalbą skelbti antra valstybine.
Didžiausios demonstracijos vyko Padniestrės sostinėjė Tiraspolyje, tačiau netrukus jos persimetė ir į 50 km nuo sostinės nutolusius Dubosarus.
„Kremlius siūlė Kišiniovui kurti federacinę autonominių regionų respubliką, kad Padniestrė su Gagaūzija parlamente turėtų balsų daugumą, bet mes nesutikome, nes norėjome vieningos šalies“, – teigia V.Greko.
1990 m. gruodį Padniestrė paskelbė įkurianti nepriklausomą Padniestrės Moldovos Respubliką (PMR) ir ėmė formuoti savo gvardiją, kuriai ginklų davė čia karinę bazę turinti Rusijos armija. Realiai Padniestrėje tuo metu vyravo dvivaldystė: Kišiniovas PMR nepripažino, čia toliau veikė Moldovos policija ir įstaigos, tačiau tuo pačiu gatvėse ėmė budėti ir gvardiečiai.
Pastarieji po kiek laiko paskelbė, jog Moldovos policija Padniestrėje neteisėta, o tvarką palaikys jie patys. Savo tvarką Maskvos šalininkai netrukus ėmė įvedinėti ir Dubosaruose.
Tačiau tam čia ėmė priešintis moldavai. Ginkluoti susirėmimai Dubosaruose prasidėjo po to, kai gvardiečiai pabandė užgrobti policijos būstinę, o moldavai atėjo policininkams į pagalbą, ir traktoriais išvaikė okupantus.
Nepasisekus užimti policijos būstinės gvardiečiai Dubosarų merijoje įkūrė savo policiją. Tuo pačiu ėmė areštuoti moldavų policininkus, atiminėti iš jų ginklus, o budėdami keliuose šaudė į sustoti atsisakančius moldavus ir kelis nušovė, sužeidė.
Tuo metu 33-ejų V.Greko su šeima vos prieš penkis mėnesius buvo įsikraustęs į nuosavą butą. „Buto paskyrimo laukiau vienuolika metų, pats to namo statybai vadovavau, o per karą okupantai jį atėmė“, – apgailestauja rašytojas.
Sužinoję, kad V.Greko prisijungė prie moldavų savanorių kovotojų, Padniestrės gvardiečiai perėmė jo butą ir iš ten išvarė rašytojo seserį.
Rašytojas prisijungė prie gimto Kočerų kaimo vyrų savanorių ir dalyvavo keturis mėnesius užsitęsusiose kovose. Kučerų kaime per karą žuvo 61 žmogus, iš kurių tik septyni buvo savanoriai kovotojai.
Kiti gyventojai žuvo į jų namus pataikius priešo bomboms arba užpuolus sužvėrėjusiems gvardiečiams.
„Kaip kad okupantai dabar Ukrainoje su tankais vežasi iš ukrainiečių namų pagrobtus šaldytuvus, skalbimo mašinas ir televizorius, taip jie darė ir pas mus, tik tada labiausiai gvelbė automobilius, kilimus, maistą ir vyną“, – prisimena V.Greko.
„Klystate, jeigu manote, kad Rusijos karių žiaurumai atsiskleidė šiemet Ukrainos Bučoje, jie tai pademonstravo dar 1992 metais Moldovoje, tačiau apie tai pasaulis nežino", – teigia V.Greku.
Kruvinų įvykių epicentre buvęs V.Greku tvirtina, jog Maskva tada specialiai iš kelių Sibiro kalėjimų išleido nuteistuosius, kad jie vyktų padėti Padniestrei „sukilti“ ir atsiskirti nuo Moldovos.
Į Padniestrę kartu priplūdo Rusijos kazokų, kurie kartu su vietos gvardiečiais bei Sibiro kaliniais netrukus pagarsėjo žiaurumu.
„Kai po vieno bombardavimo kaime iš rūsio išlindo pasislėpusi šeima ir pamatė svetimą turtą grobiančius okupantus, šie nužudė devynis liudininkus, o išsigelbėjo tik vienas, likęs slėptis statinėje rūsyje“ – piktinasi V.Greko.
Kazokai tada nepagailėjo ir į smilkinį nušovė dešimtmetę Tanią Gackan bei trylikmetę Aleną Vyškovskają, prieš tai šias paaugles išprievartavę. Iškrypėliai nušovė ir šeimą ginti norėjusią kalę, o jos mažyčius šuniukus džiaugsmingai nešėsi per kaimą.
„Prieš rašydamas knygą aš susitikau su aukų artimaisiais, ir jie man pripasakojo tokių dalykų, jog net plaukai piestu stojosi“ – teigia V.Greko.
Vienam gyventojui prieš mirtį buvo nukapoti rankų pirštai, o nuo kojų pirštų nuplėšti visi nagai. Kitam civiliui kažkuo sunkiu buvo taip suplotos kojų pėdos, jog laidojant nepavyko jam užmauti jokių batų.
Policininkui buvo nupjautos ausys, išdurtos akys ir jis nuskandintas upėje pririšus akmenį prie kojų. Kitas vyriškis buvo kankinamas kūną deginant kiaulių svilinimui skirtu svilintuvu, ir jo veidas apanglėjo tiek, kad sesuo brolį atpažino vien pagal dantis ir kišenėje rastus raktus.
Nušovė net vaikų namų mokytoją bei pensinininką karo veteraną, kuris Antrame pasauliniame kare dalyvavo užimant Berlyną. Veteraną nužudė, nes jis bandė sugėdinti plėšikautojus - šie po to dar sudegino jo namą.
Išsigimėliškai nukankintas buvo kariškis pensininkas Ionas Kanevas. Jį gvardiečiai suėmė einantį į parduotuvę ir surišę pasodino ant aštraus baslio, pasmerkdami lėtai mirčiai basliui skverbiantis į vidurius.
„Taip aukos buvo žudomos viduramžiais, bet šiais laikais toks kankinimas sukrėtė visą apylinkę“, – sakė rašytojas, pridūręs, jog I.Kanevo kūnas rastas duobėje, kurioje buvo utilizuojami kritę gyvūliai.
Nužudytas aukas okupantai įmesdavo į upę, užkasdavo miške ar laukuose, todėl žemę ardami kaimiečiai ir dabar iškasa žmonių kaulų, o keliasdešimt moldavų tebėra laikomi dingusiais be žinios.
V.Greko labai piktina tai, jog Moldovą tuo metu valdę komunistai sutiko su Maskvos siūlymu pasirašyti taiką ir pripažinti PMR egzistavimą. „Savanoriai kovotojai net vyko į Kišiniovą protestuoti, bet komunistai darė tai, ką liepė Maskva“ – teigia V.Greko.
Šie nusikaltimai pasauliui nebuvo viešinami esą dėl Kremlius gąsdinimo, jog apie tai prakalbėjusi Moldova nebegaus dujų ir elektros, taip pat nebegalės nieko eksportuoti į Rusiją, į kurią Kišiniovas tada vežė parduoti beveik visą savo produkciją.
Moldovą valdę komunistai, anot rašytojo, pakluso Kremliui ir Rusijos karių žvėriškumo ne tik kad negarsino, bet ir neįkūrė institucijos, kuri kauptų tuos faktus ir keltų bylas galvažudžiams. Tuo pasinaudodama Maskva ėmė falsifikuoti įvykius, ir skelbti, jog žudynes Padniestrėje rengė ne separatistai, bet patys moldavai - šie esą išprievartavo bei nužudė tas dvi paaugles.
„Tų mergaičių brolis kartu su mumis kovojo viename būryje, mes visi vieni kitus kaime pažinojome, bet pagal Maskvos šmeižtą išeina, kad kartu su broliu mes jas prievartavome ir žudėme. Šlykštesnio melo negali būti“ – piktinasi V.Greko.
Atsisveikindamas rašytojas panoro perduoti tokį patarimą lietuviams: „Jokiu būdu nepasitikėkite Kremliumi, jie sugeba dalinti labai gražius pažadus, o vis vien daro tai, ką yra numatę ir nesiskaito su jokiomis priemonėmis įgyvendindami savo imperinius tikslus, jie nesibodėja jokių apgaulių, nusikaltimų bei šmeižto“.
Rašytojas priminė, jog moldavų dominuojamame Rogų kaime okupantai surengė pseudoreferendumą ir paskelbė, kad kaimas savanoriškai prisijungia prie Padniestrės. „Tokius referendumo spektaklius dabar Kremlius rengia ir Ukrainoje, tačiau jie yra gryna apgaulė“ – yra įsitikinęs V.Greko.
Rašytojas priminė ir tai, jog moldavų savanorių gretose buvo rusų ir ukrainiečių, o PMR gvardiečių būriuose kovojo ir Padniestrėje gyvenę moldavai. Tai esą liudija, kad kariavo ne moldavai prieš rusus, bet Kremliaus sukiršinti senosios SSRS sistemos gynėjai ir Moldovos nepriklausomybės šalininkai.
Ginkluotose brolžudiškose kovose žuvo virš pusantro tūkstančio įvairių tautybių žmonių, o Maskva savo tikslą pasiekė – Moldova liko suskaidyta, jos kelias į ES bei NATO paralyžiuotas.
