Dvi išsekusios kariuomenės kovoja dėl Rytų Ukrainos: ekspertai paaiškino, kas gali nulemti karo baigtį

Kai prieš tris mėnesius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo karą Ukrainoje nukreipė į šalies rytus, jis tai padarė prislėgtas nesėkmingo pirmojo žygio į Kijevą ir desperatiškai siekė išgelbėti savo vardą. Po lėto ir kruvino žygio per Luhanską, kuris baigėsi užėmus Lysičansko miestą, Kremliaus vadovas gali manyti, kad yra pusiaukelėje.

Ukrainos kariai šaudo iš prancūzų savaeigės 155 mm/52 kalibro patrankos „Cezar“ į rusų pozicijas prie fronto linijos Ukrainos rytiniame Donbaso regione.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai šaudo iš prancūzų savaeigės 155 mm/52 kalibro patrankos „Cezar“ į rusų pozicijas prie fronto linijos Ukrainos rytiniame Donbaso regione.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusų kareivis Severodonecke.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusų kareivis Severodonecke.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainiečių karys. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainiečių karys. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai apšaudo Rusijos pozicijas iš JAV tiekiamos M777 haubicos Ukrainos rytinėje Donecko dalyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai apšaudo Rusijos pozicijas iš JAV tiekiamos M777 haubicos Ukrainos rytinėje Donecko dalyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Donecko sritis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Donecko sritis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Lysičanskas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Lysičanskas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Volodymyras Zelenskis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Volodymyras Zelenskis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jul 13, 2022, 9:21 PM, atnaujinta Oct 26, 2022, 3:20 PM

Tačiau karas priėjo dar vieną kryžkelę, ir abiejų pusių kovotojai ruošiasi trečiajam kovos veiksmui, kuris gali pakreipti konflikto pusiausvyrą.

„Tai labai atkakli kova“, – apibūdindamas karo toną po trijų mėnesių kovų Donbase sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) vyresnysis oro pajėgų ir technologijų mokslo darbuotojas Justinas Bronkas.

„Tai kova tarp dviejų kariuomenių, kurios abi patyrė didžiulius nuostolius ir yra labai arti išsekimo“, – pridūrė jis.

Manoma, kad kitas V.Putino žingsnis bus veržimasis į Donecką, kurį užėmus būtų įgyvendintas pagrindinis Kremliaus tikslas – užvaldyti visą Donbaso regioną Rytų Ukrainoje, kuriame nuo 2014 m. veikia Rusijos remiamos separatistų grupuotės.

Tačiau kada ir kaip tai įvyks, neaišku. Nors Rusija tęsia intensyvius oro smūgius įvairiuose Ukrainos frontuose, JAV įsikūręs analitinis centras Karo studijų institutas (ISW) sekmadienį pareiškė, kad Rusijos sausumos pajėgos yra paskelbusios operatyvinę pertrauką, kad „pailsėtų, persitvarkytų ir atkurtų pajėgas“.

Tai galėtų suteikti Ukrainos kariuomenei laiko pasirengti ginti vis dar turimas Donecko dalis, daugiausia pramoninę juostą, einančią į pietus nuo Sloviansko miesto. Be to, išlieka Ukrainos kontrpuolimo tikimybė kitose šalies vietose, įskaitant svarbų pietinį Chersono miestą.

Sekantis plataus masto kovų etapas galbūt nebus paskutinis, tačiau jis gali nulemti esminio Ukrainos regiono šalies rytuose ateitį, o analitikai teigia, kad jis nemažai prisidės prie karo rezultatų.

Pamokos iš Luhansko

Pastarieji trys mėnesiai varginančio ir įtempto karo Donbase beveik niekuo nepanašūs į Rusijos invazijos įžanginį veiksmą, kurio metu iš šiaurės, rytų ir vakarų skriejo rusų raketos, sruvo okupantų kariai ir kuris baigėsi lemiama nesėkme užimant Kijevą ir kitus svarbiausius Ukrainos miestus.

Vietoj to, perorientuotos Kremliaus pastangos sugriežtino karo ribas, nustatydamos pagrindinį kelią per Luhanską Donecko link, į kurį buvo nukreipta didžioji dalis Rusijos išteklių. „Antrajame šio karo etape Rusija grįžo prie pagrindinių principų“, – CNN sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorius Maxas Bergmanas.

Dėl to Rusija, laimėjusi kelias savaites trukusius mūšius dėl strateginių miestų ir atskleidusi Ukrainos arsenalo trūkumus, darė vangią, bet nuoseklią pažangą. „Jie naudojo savo masę, savo artilerijos priemones ir puldinėjo Ukrainos pajėgas, veikdami lėtai“, – sakė M.Bergmanas.

Pradėjo ryškėti jos ginkluotės ir šaudomosios galios pranašumai. „Visos Rusijos elektroninės kovos, oro gynybos ir šarvuotosios pajėgos gali būti sutelktos labai mažose teritorijose, todėl jos gali sukurti vietinę persvarą prieš labiau ištemptas, gynybines Ukrainos pozicijas“, – pažymėjo J.Bronkas.

„Pirmasis roundas Ukrainai buvo nokautas. Antrajame raunde rusai laimėjo taškais“, – pradinius karo etapus bokso terminais vertino M.Bergmanas.

Tačiau jau daugiau nei penkis mėnesius trunkantis karas turėjo rimtų pasekmių abiem kariuomenėms, o Luhansko užėmimas atvedė dvi išsekusias kariuomenes į lūžio tašką.

„Rusijos pajėgos greičiausiai ir toliau apsiribos nedidelio masto puolamaisiais veiksmais, kol atstatys pajėgas ir sudarys sąlygas reikšmingesniam puolimui artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – ketvirtadienį skelbė Karo studijų institutas (ISW).

Kovos tęsėsi netoli Donecko ir Luhansko sienos. Ukrainos kariuomenė penktadienį išvardijo daugiau kaip 40 Donbaso miestų ir kaimų, kurie buvo puolami per pastarąją parą, ir pripažino, kad „iš dalies pavyko“ Rusijos bandymas pasistūmėti vienu frontu netoli Bachmuto miesto.

Tačiau ISW vis dėlto įvertino, kad Rusijos sausumos pajėgos daro operatyvinę pauzę, o Rusijos teritorinių prieaugių tempas praėjusią savaitę, užėmus Luhanską, sumažėjo.

Tam tikros pertraukos nauda abiem kariuomenėms yra akivaizdi – Rusijos išsekusioms pajėgoms reikia atsigauti, o Ukrainos kariuomenė siekia laimėti laiko, kad suspėtų gauti, pristatyti kariams ir susipažinti su vakarietiška karo technika.

„Labai tikėtina, kad Rusijos kariams, kovojusiems prie Severodonecko ir Lysičansko, prieš atnaujinant plataus masto puolamąsias operacijas, reikia nemažai laiko pailsėti ir atsigauti“, – teigė ISW.

„Atrodo, kad esame sąstingyje, bet tai labai nestabili pusiausvyra ir nežinome, į kurią pusę ji sugrius“, – sakė M.Bergmanas. – Užkulisiuose abi pusės karštligiškai stengsis pasiruošti būsimiems puolimams. Kuri pusė efektyviau išnaudos šį laikotarpį, ta gali perimti pranašumą, kai atsinaujins visos kovos, – pridūrė jis.

Kiti karo židiniai

Kitas Rusijos numatomas žingsnis bus tęsti kelią, kurį ji nutiesė per Luhanską, ir persikelti į Ukrainos kontroliuojamas Donecko dalis bei bandyti išvarginti ir apsupti Ukrainos karius šioje srityje.

Tokiu būdu Maskvai atitektų simbolinę reikšmę turintis Donbaso regionas ir būtų įgyvendintas pagrindinis tikslas, kurį V.Putinas užsibrėžė vasarį pradėdamas invaziją, kai melagingai teigė, kad tie regionai dvasiškai ir kultūriškai yra rusiški ir kad juose persekiojami rusakalbiai.

Tačiau jei kaimyniniame Luhansko regione pasikartos Luhanske naudota taktika ir laiko veiksmų seka, prireiks dar vienos įnirtingos ir kruvinos kovos.

„Yra du pavadinimai, kurie, deja, taps labai gerai pažįstami“ kaip pagrindiniai kito kovos etapo mūšiai – tai Sloviansko ir Kramatorsko miestai Donecko šiaurėje. „Įtariu, kad tai bus kiti Severodonestkas ir Mariupolis“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vyresnysis mokslo darbuotojas miestų saugumo ir hibridinio karo klausimais Samiras Puri, 2014–2015 m. dirbęs paliaubų stebėtoju Donbase.

Šie miestai jau kelis mėnesius buvo ruošiami tapti karo židiniais: dabar juos iš rytų ir pietų supa Rusijos kontroliuojama teritorija, todėl jų užėmimas būtų didelis proveržis Kremliui.

„Tikriausiai jie užpuls Slovianską. Tikriausiai todėl ir padažnėjo gaunami smūgiai“, – trečiadienį sakė miesto karinės-civilinės administracijos vadovas Vadimas Liachas ir pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos pajėgos laiko Maskvos kariuomenę prie Doneco upės.

„Manau, kad kai tik priešas galės vykdyti puolamąsias operacijas, jis pradės naikinti infrastruktūrą ir patį miestą“, – pažymėjo V.Liachas.

Tikėtina, kad kovų regione pobūdis bus panašus į Rusijos veržimąsi į tokius miestus kaip Severodoneckas ir Lysičanskas, kurių žlugimas reiškė Ukrainos Luhansko gynybos pabaigą.

Tikimasi, kad Ukrainos gynyba vėl bus atkakli. „Jie nori, kad rusams tai būtų kuo sunkesnis ir ilgesnis išbandymas, – sakė M.Bergmanas. – Būtent taip jie vykdė šį karą: jie kovojo su rusais dėl kiekvieno teritorijos centimetro, o kai tęsti kovą tampa taktine klaida, jie pasitraukia, bet ne skubotai.“

„Jie atsitraukia, bet atsitraukdami kovoja“.

Tačiau, kaip ir Luhansko atveju, Rusija tikėsis užimti priekines pozicijas ir sutriuškinti ukrainiečių pasipriešinimą, prieš kurį bus sunku pradėti veiksmingas atakas. „Ukraina turės galimybę lėtai nuleidinėti rusams kraują per Donecką, tačiau jai gali pritrūkti pėstininkų ir šarvuočių junginių, kurie būtų pakankamai aprūpinti ir pasirengę, kad galėtų brautis į priekį“, – sakė S.Puri.

„Jiems teks patirti karinę metamorfozę, kad pasiektų tokį puolamąjį pajėgumą“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu kituose regionuose bus karo veiksmų paūmėjimų, kurie gali sutrikdyti pagrindinių Rusijos tikslų Donbase įgyvendinimą.

Pastarosiomis savaitėmis Ukraina susigrąžino Gyvatės salą ir gana sėkmingai surengė kontrpuolimus netoli Chersono pietų Ukrainoje, kurie dabar intensyvėja ir verčia Rusiją pereiti į gynybą.

Pirmadienio vakarą Ukrainos kariuomenė smogė, jos teigimu, Rusijos amunicijos sandėliui Naujosios Kachovkos mieste Chersono srityje, ir tai buvo viena didžiausių atakų Rusijos okupuotoje teritorijoje nuo karo pradžios. Rusijos pareigūnas sakė, kad Ukrainos smūgis buvo įvykdytas iš Jungtinių Valstijų tiekiamos tolimojo nuotolio artilerijos sistemos HIMARS, tačiau tvirtino, kad ataka smogta trąšų sandėliui ir namams.

Ukraina pradėjo taikytis į Rusijos vadavietes ir amunicijos sandėlius toli už fronto linijos tiek Chersone, tiek Donbase, naudodama naujai tiekiamą Vakarų ginkluotę, kurios veikimo nuotolis yra daug didesnis nei anksčiau turėtų artilerijos sistemų.

Antradienį Chersono civilinės karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas sakė: „Rusai dabar stiprina savo kontrolės postus, nes Chersono regione stiprėja partizaninis judėjimas.“

Jis pridūrė, kad Rusija „ruošiasi gatvių mūšiams“ mieste.

Tuo tarpu Ukrainos regioninė naujienų agentūra „Ria-Melitopol“ praėjusią savaitę pranešė, kad per Melitopolį buvo pastebėta, jog Chersono ir Zaporožės link juda daug Rusijos karinės technikos, įskaitant tankų ir šarvuočių kolonas.

Praėjusią savaitę Rusijos paskirta okupuotos Chersono srities valdžia suėmė ukrainiečių išrinktą miesto merą Ihorį Kolychajevą likus kelioms valandoms iki to, kai Kremlius paskelbė apie planus surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Rusai vis dar sutelkia dėmesį į tą nedidelę teritoriją Donbase, o ukrainiečiai, regis, siekia pažangos ir proveržio Chersone, – sakė J.Bronkas. – Tokiu būdu Rusijai kiltų tikrai rimta problema.“

Pirmosiomis invazijos dienomis Rusija užėmė ir okupavo Chersoną. Jei ukrainiečiams pavyktų jį susigrąžinti jo kontrolę, tai sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas, užblokuotų jos užkariautą sausumos kelią į Krymą ir gerokai pakeltų ukrainiečių kovinę dvasią.

Karinė technika ir jos valdymas

Rusijos karas Ukrainoje artėja prie šešių mėnesių ribos, o kito jo etapo eiga labai priklausys nuo to, kokią ginkluotę kiekviena pusė vis dar gali panaudoti.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus šią savaitę sakė, kad Ukraina daro didelių nuostolių Rusijos kariuomenei Donbase, ir tvirtino, kad, pasitelkus papildomą Vakarų tolimojo nuotolio ginkluotę, „priešo personalo pranašumas bus išlygintas“.

Rusijos gynybos ministerija reguliariai nepraneša apie žuvusiųjų ir sužeistųjų savo pajėgose skaičių, todėl neįmanoma nepriklausomai patikrinti S.Haidajaus teiginių apie Rusijos aukas. Tačiau nepriklausomi analitikai ir stebėtojai, įskaitant kai kuriuos Rusijos karinius tinklaraštininkus, kritikavo Maskvos pastangas užimti Lysičansko miestą, teigdami, kad tai jiems kainavo per daug.

„Gerai pajusime, kaip giliai slypi Rusijos kariniai rezervai, kai jie veršis į Donbasą“, – tikino M.Bergmanas. – Bombardavimo strategija veikia, jei turite gynybos pramonės bazę, kuri pumpuoja amuniciją... bet jie turi didžiules atsargas, didžiulius rezervus.“

Tačiau kai kurie analitikai spėliojo, kad tai, jog Rusija vis dažniau naudoja senesnes, ne tokias tikslias raketas, pavyzdžiui, KH-22, pirmą kartą sukurtas 1960 m., rodo, kad jos atsargos senka.

Į fronto linijas taip pat buvo įvesti sovietiniai tankai, o britų žvalgybos duomenimis, dar gegužės mėnesį iš „giluminių sandėlių“ į karo lauką buvo iškelti 50-ties metų senumo tankai T-62.

Ukraina susiduria su priešinga problema. Į šalį siunčiami didžiuliai kiekiai aukštųjų technologijų vakarietiškos ginkluotės, nuo kurios ji labai priklausoma, o pareigūnai kiekviena proga prašo dar daugiau. Tačiau iš dešimčių šalių atvežamos įvairios kovos sistemos yra ir gelbėjimosi ratas, ir galvos skausmas Ukrainos kariuomenei.

„Tai savotiškas logistikos košmaras: jie gauna daug skirtingų versijų ginklų iš daugybės skirtingų šalių, kuriems naudojama skirtinga amunicija – sakė J.Bronkas. – Skiriasi jų logistika ir priežiūros rūpesčiai“, – pridūrė jis.

Kai ginklai pasiekia fronto linijas – o šiam procesui reikia sudėtingos tiekimo grandinės – karius reikia išmokyti jais naudotis.

Kai kuriais atvejais tam netgi reikia, kad kariai išvyktų iš šalies. Pastarosiomis savaitėmis Didžiosios Britanijos kariuomenė mokė šimtus Ukrainos karių Viltšyre, pietų Anglijoje, o Vokietija pareiškė, kad planuoja mokyti karius naudotis daugkartinio paleidimo raketų sistema „Mars II“.

„Ukrianai tenka didžiulis logistinis iššūkis: jie turi pakeisti kariuomenę, kurios pagrindą sudarė rusiška ir sovietinė įranga, ir modernizuoti ją, kad ji galėtų naudoti NATO įrangą, tuo pat metu kariaudama karą, – sakė M.Bergmanas.

„Didžiulis atviras klausimas yra tai, ar jie iš tikrųjų gali įsisavinti vakarietišką ginkluotę prieš Rusijai atkuriant savo pajėgas.“

Ilgas karas

Ukrainos kariuomenė ir Vakarai daugiausia dėmesio skiria kitam Rusijos puolimui rytuose atremti.

Tačiau jei Rusijos judėjimo per Luhanską tempas pasikartos ir Donecke, karas užsitęs iki rudens ir žiemos, o kai kurie analitikai pradeda svarstyti ilgalaikes kovos pasekmes.

Toli gražu neaišku, ar V.Putinas sustabdytų savo invaziją, jei jam pavyktų užimti visą Donbasą. „Nemanau, kad rusų ambicijos už rytų ribų visiškai ištirpo, – svarstė M.Bergmanas. – Jie tikrai pasiryžę kontroliuoti Donbasą, bet jei jiems pavyks pasiekti laimėjimų, jie bandys pasiekti daugiau.“

Jei V.Putinas žvelgs toliau nei driekiasi Donbaso ribos, jis gali nuspręsti veržtis link Dniepro upės, kuri dalija Ukrainą iš šiaurės į pietus, krantų. Tai reikštų pastangas užgrobti pusę šalies, o toks žingsnis sukeltų Vakarų siaubą ir gerokai pailgintų karą.

NATO šalys ne kartą įsipareigojo remti Ukrainą, kad ir kiek ilgai truktų karas.

Tačiau jei kitais metais karas vis dar tęsis, ekonominiai veiksniai ims veikti visas puses. „Net jei ir turėsite noro remti Ukrainą, jūsų galimybės gali gerokai sumažėti, jei ekonomika smunka“, – sakė J.Bronkas, atkreipdamas dėmesį į sparčiai augančią infliaciją ir sunkią Vakarų valstybių finansinę būklę. Tačiau tas pats pasakytina ir apie Rusiją, kurios ekonomiką smarkiai paveikė sankcijos.

Ukrainai taip pat gresia potenciali ekonominė katastrofa, todėl ji ir toliau bus priklausoma nuo Vakarų finansinės paramos, taip pat karinės pagalbos. „Rusijos invazija iš esmės sugriovė jos ekonomiką“, – pažymėjo J.Bronkas.

Šalies galimybė importuoti ir eksportuoti per Juodąją jūrą išnyko, o vidaus grūdų gamyba šiais metais labai sumažėjo. Balandžio mėnesį Pasaulio bankas prognozavo, kad Ukrainos ekonomika šiais metais susitrauks 45 procentais.

Tokiomis aplinkybėmis daugelis Vakarų šalių gali tikėtis, kad taikos derybos taps gelbėjimosi ratu. Pastarosiomis savaitėmis JAV ir jų sąjungininkės dar kartą pabrėžė, kad karui užbaigti reikia derybų susitarimo.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kada ir kaip baigsis karas, Vakarų šalys jau dabar stengiasi stiprinti savo gynybą, kad atremtų Rusijos grėsmę – net jei tai apsiriboja tokiais veiksmais kaip ginklų gabenimas į Ukrainą ar žvalgybos informacijos teikimas.

Rusija pasirinko rimtos, ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kursą“, – sakė J.Bronkas. – Taigi Vakarai turi subalansuoti Ukrainos aprūpinimą ir savo karinių pajėgumų didinimą.“

Rusija taip pat sieks išsaugoti didžiąją dalį savo karinių pajėgumų, kad galėtų veikti kaip atsvara NATO pajėgoms Europoje.

Praėjusį mėnesį V.Zelenskis G7 šalių vadovams sakė, kad nori užbaigti karą per kelis mėnesius, o ne metus. „Jis mano, kad besitęsiantis konfliktas neatitinka Ukrainos žmonių interesų“, – po susitikimo sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Ar tai įmanoma, priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių daugelio jis negali kontroliuoti. Tačiau ekspertai sutinka, kad per artimiausias savaitės ir mėnesius vyksiantys mūšiai Rytų Ukrainoje gali turėti lemtingą įtaką tam, kaip susiklostys didžiausio per pastaruosius dešimtmečius sausumos karo Europoje tolesnė eiga.

„Mūšio laukas nulems, koks diplomatinis susitarimas įmanomas ir ar apskritai įmanomas, – tikino M.Bergmanas. – Visiškai nenuspėjama, kaip viskas klostysis toliau.“

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.