„Politico“: Kosovo ir Serbijos santykiai siunčia nerimo signalus – „Kalbama, kad kitas karas kils Kosove“

Jau kurį laiką vis auganti įtampa tarp dviejų kaimynininų valstybių siunčia nerimo signalus. „POLITICO“ paaiškino, kodėl kai kurie trumpai baiminosi potencialaus ginkluoto konflikto ir ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

Pagrindinė įtampa, dėl kurios praėjusią savaitę kilo ginčas, neišnyksta. Abiejų pusių lyderiai vis dar keičiasi aštria retorika. Tuo tarpu naujosios taisyklės, dėl kurių praėjusią savaitę kilo protestai, paprasčiausiai buvo atidėtos mėnesiui, todėl šis klausimas liko neišspręstas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pagrindinė įtampa, dėl kurios praėjusią savaitę kilo ginčas, neišnyksta. Abiejų pusių lyderiai vis dar keičiasi aštria retorika. Tuo tarpu naujosios taisyklės, dėl kurių praėjusią savaitę kilo protestai, paprasčiausiai buvo atidėtos mėnesiui, todėl šis klausimas liko neišspręstas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Albin Kurti.<br>lrytas.lt koliažas.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Albin Kurti.<br>lrytas.lt koliažas.
Praėjusį savaitgalį Kosovo serbai ypač reagavo į naują priemonę, pagal kurią jie privalės naudoti Kosovo išduotus automobilių numerius, o į šalį per Serbiją atvykstantiems asmenims bus išduodami specialūs įvažiavimo į šalį dokumentai.<br>„Twitter“ nuotr.
Praėjusį savaitgalį Kosovo serbai ypač reagavo į naują priemonę, pagal kurią jie privalės naudoti Kosovo išduotus automobilių numerius, o į šalį per Serbiją atvykstantiems asmenims bus išduodami specialūs įvažiavimo į šalį dokumentai.<br>„Twitter“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 13, 2022, 9:38 PM

Po to, kai praėjusią savaitę kilęs ginčas dėl sienos pakurstė baimę galimam Kosovo ir Serbijos kariniam konfliktui Europoje, panika bent jau kol kas atslūgo.

Apylinkėse gyvenantys žmonės sumenkino tokias galimybes, neigdami beprotiškas spekuliacijas ir dezinformaciją, plintančią socialinėje žiniasklaidoje. Vietos gyventojai mano, kad šie protrūkiai yra įprastas reiškinys ir nebūtinai reiškia, kad vėl prasidės kovos ir kraujo praliejimas, kuris Balkanuose vyravo dešimtajame dešimtmetyje.

Vis dėlto Rusijos karui siautėjant Ukrainos rytuose, Europa yra susirūpinusi.

Pagrindinė įtampa, dėl kurios praėjusią savaitę kilo ginčas, neišnyksta. Abiejų pusių lyderiai vis dar keičiasi aštria retorika. Tuo tarpu naujosios taisyklės, dėl kurių praėjusią savaitę kilo protestai, paprasčiausiai buvo atidėtos mėnesiui, todėl šis klausimas liko neišspręstas.

NATO ir ES taip pat aktyviai dalyvauja taikos palaikymo veikloje, nors jos jau ganėtinai užsiėmusios vienybės išlaikymu Ukrainos atžvilgiu.

„Visame pasaulyje kalbama apie tai, kad kitas karas kils Kosove, – sakė Kosovo ir Serbijos santykių ekspertė Donika Emini, vadovaujanti pilietinės visuomenės grupių tinklui. – To anksčiau niekada nebuvo – turėjome daug blogesnių krizių nei ši [praėjusią savaitę], ir pasaulis į jas beveik nekreipė dėmesio.“

„Tačiau, – pridūrė ji, – dėl karo Ukrainoje visi yra labai budrūs“.

Dėl ko kilo naujausi nesutarimai?

Ginčas, kuris tęsiasi mažiausiai nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio, kilo dėl Kosovo siekio daryti didesnę įtaką šalies šiaurėje gyvenančiai etninių serbų daugumai. Kosovo kaimynė Serbija nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės ir prieštarauja šiems žingsniams.

Praėjusį savaitgalį Kosovo serbai ypač griežtai sureagavo į naują priemonę, pagal kurią jie privalės naudoti Kosovo išduotus automobilių numerius, o į šalį per Serbiją atvykstantiems asmenims bus išduodami specialūs įvažiavimo į šalį dokumentai.

Protestuotojai blokavo kelius netoli sienos. Buvo statomos barikados. Sklido gandai, jog riaušininkai šaudė į Kosovo policiją, tačiau vėliau buvo patvirtinta, kad sužeistųjų nebuvo.

Beveik po savaitės, šeštadienį, Kosovo valdžios institucijų duomenimis, buvo šaudoma į Kosovo policijos pareigūnų valtį, bandžiusią patruliuoti pasienyje, suformuotame palei serbų vadinamą Gazivodės arba Ujmano ežerą. Šis ežeras taip pat yra nuolatinio abiejų šalių ginčo dalis. 2020 m., kai į ginčą įsitraukė buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jis trumpam buvo pervadintas Trumpo ežeru.

Tai, jog situacija buvo pakankamai įtempta iliustruoja vietos NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos, žinomos kaip Kosovo pajėgos, arba KFOR, išplatinusios pareiškimą, kuriame teigiama, kad yra „pasirengusios įsikišti, jei kiltų pavojus šalies stabilumui“.

Tačiau vietoje protestai nebuvo tokie baisūs. Vos už valandos kelio nuo barikadų Kosovo sostinėje Prištinoje vyko didžiulis koncertas po atviru dangumi.

Po praėjusį sekmadienį vėlai vakare įvykusio Kosovo prezidento, ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro susitikimo su JAV ambasadoriumi šalyje Kosovo valdžia mėnesiui – iki rugsėjo 1 d. – atidėjo ginčijamų priemonių įgyvendinimą.

Manoma, kad pagrindinė incidentų priežastis – nuolat blogėjantis ES skatinamas Kosovo ir Serbijos dialogas, kuris buvo pradėtas 2011 m. būtent tam, kad būtų sprendžiami likę neišspręsti techniniai klausimai, pavyzdžiui, dėl valstybinių numerių ar abipusio universitetų diplomų pripažinimo.

„Nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. abi šalys bandė išspręsti valstybinių numerių susitarimo detales Briuselio dialogo metu, tačiau to padaryti nepavyko“, – sakė D.Emini.

Kokia yra detalesnė šio konflikto priešistorė?

Vakarų Balkanų regione XX a. dešimtajame dešimtmetyje, subyrėjus Jugoslavijai, vyko daug kovų ir buvo pralietas kraujas, o buvusios respublikos kariavo tarpusavyje.

Nacionalistiškai nusiteikę politikai ir etninė įtampa nuolat kyla ir šiandien, ypač Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove. Tačiau nuo 1999 m. niekas nepasiekė tokio masto, kaip šiuo metu vykstanti invazija į Ukrainą.

2008 m. Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Per pastaruosius du dešimtmečius, siekiant išvengti galimo atviro fizinio konflikto, šioje šalyje NATO, Jungtinės Tautos ir ES įsitraukė daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

„Beveik kas pusmetį Kosovo šiaurėje įvyksta incidentų, ir tai, deja, nėra naujiena Kosovui, – sakė D.Emini. – Tai rodo tai, jog mes normalizavome incidentus – o tai yra labai blogai. Jūs žaidžiate su ugnimi, nes vieną dieną šie incidentai gali tiesiog eskaluoti labiau, nei mes galėjome tikėtis.“

Kas dabar vadovauja Kosovui ir Serbijai?

2021 m. Kosove premjeras Albinas Kurti, laimėjęs rinkimus ryškia balsų persvara kaip Vetëvendosje partijos lyderis, žinomas dėl kritikos pernelyg didelei tarptautinių grupių įtakai šalies vidaus reikalams.

Pradėjęs eiti pareigas A.Kurti laikėsi labiau konfrontacinio požiūrio nei daugelis jo pirmtakų tiek į ES, tiek į Serbiją.

„Dabartinė vyriausybė vykdė kampaniją remdamasi idėja, kad dialogas iš esmės yra nelygiavertis. Iš Kosovo nuolat tikimasi daugiau nei iš Serbijos“, – sakė Kosovo saugumo studijų centro tyrimų vadovas Ramadan Ilazi.

A.Kurti taip pat buvo atkaklesnis šalies etninės serbų mažumos, kuri susitelkusi šiauriniuose anklavuose. Šiose teritorijose vis dar plačiai naudojamas Serbijos dinaras, o Belgradas toliau finansuoja jų sveikatos ir švietimo sistemas. Daugelis šių vietovių gyventojų turi tik Serbijos pilietybę, net ir gyvendami Kosovo teritorijoje.

Daugelį metų Kosovo vyriausybės su šiomis šiaurinėmis teritorijomis elgėsi atsargiai, nors šalies konstitucija techniškai suteikia jai teisę kontroliuoti šią teritoriją. A.Kurti ėjo kita linkme, reguliariai siųsdamas į šiaurę specialius policijos padalinius, kurie sprendžia įvairias problemas – nuo nelegalios kontrabandos iki protestų.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius taip pat nevengė konfrontacijos, kaltindamas Kosovą, jog šis savo pastarosiomis priemonėmis išprovokavo Kosovo serbų išvarymą.

Jis perspėjo: „Jei jie išdrįs pradėti persekioti serbus, pasidavimo nebus ir Serbija laimės“.

Daugelis šiuos pasisakymus interpretavo taip, jog Serbija reaguos kariniu būdu.

Kokį vaidmenį atlieka NATO ir ES?

Jei iš tikrųjų įsipliekstų kovos, Kosovas ir Serbija yra įpareigoti laikytis sutarties, kurioje galutinį žodį turi tarti NATO.

Pagal šią sutartį Kosovui suteikiama tam tikra apsauga, panaši į NATO 5 straipsnį, pagal kurį vienos karinio aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu, nors Kosovas ir nėra NATO narė. Be NATO vadovaujamų sausumos pajėgų, prireikus NATO į šalį gali nedelsiant dislokuoti užnugario arba atsargines pajėgas.

ES taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį valdant krizes. Nors Kosovo policija pirmoji reaguoja į bet kokį incidentą šalyje – kaip ir praėjusį sekmadienį – ES vietos misija yra kita pagal eiliškumą. Tarptautinėms, ES finansuojamoms policijos pajėgoms buvo suteikti specialūs pajėgumai, ypač šiaurėje, kad jos padėtų operatyviai kontroliuoti minią ir riaušes.

NATO yra paskutinis variantas, saugiklis, jei situacija peraugtų į rimtą susirėmimą.

„Jie gali visiškai perimti situacijos kontrolę, jei manys, kad įvykiai kelia grėsmę arba kenkia saugumui“, – sakė R.Ilazi.

Kas bus toliau?

Kol kas barikados pašalintos. Tačiau priemonės, dėl kurių jos buvo pastatytos, atidėtos tik iki rugsėjo 1 d., nes tikimasi, kad bus rastas sprendimas.

ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borellis patvirtino, kad abi šalys susitiks Briuselyje rugpjūčio 18 d.

Vis dėlto šansas, jog klausimas bus išspręstas mėnesio bėgyje, yra menkas.

Antradienį Serbijos prezidentas A.Vučičius pareiškė esąs pasirengęs vykti į Briuselį susitikti su A.Kurti ir ieškoti susitarimo. Tačiau jis pridūrė, kad „iš susitikimo nieko nesitiki“.

„Kiekvienas, kuris mano, kad įmanoma išlaikyti taiką su A.Kurti, klysta“, – sakė A.Vučičius Serbijos visuomeniniam transliuotojui RTS.

Rusija taip pat buvo įtraukta į konfliktą dėl savo glaudžių santykių su Serbija, todėl žmonės kaltina Kremliaus propagandą kurstant įtampą. Po sekmadienio įvykių A.Kurti netgi paragino piliečius „netapti Maskvos propagandos aukomis“.

Tačiau Kosovo lyderis privalo laikytis ganėtinai plonos linijos, kad įspėtų apie klaidinančias Kremliaus užuominas ir nesukeltų Kosovo serbams atstūmimo jausmo.

„Šiaurė jiems buvo pateikiama kaip kažkoks tai grobuonis, todėl jie iš prigimties netiki, kad Kosovo vyriausybė iš tiesų rūpinasi jų gerove“, – sakė R.Ilazi.

Pasak R.Ilazi, geriausias būdas Kosovui siekti pažangos – paspartinti ES vadovaujamą dialogą ir padaryti jį patrauklesnį vietos serbams, kad jie bent jau formaliai pakeistų savo lojalumą iš Belgrado į Prištiną.

„Du galimi pastarųjų incidentų padariniai – arba naujas postūmis galutinai išspręsti likusius klausimus, arba situacijos regresas ir iki šiol pasiekta pažanga bus visiškai anuliuota“, – sakė R.Ilazi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.