Tai buvo pirmasis toks manevras po beprecedenčio masto Pekino karinių pratybų aplink Taivaną.
Laivyno pareiškime sakoma, kad jo veiksmai „demonstruoja Jungtinių Valstijų įsipareigojimą laisvam ir atviram Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui“.
Įtampa Taivano sąsiauryje šį mėnesį pakilo iki aukščiausio lygio per daugelį metų, Taipėjuje apsilankius JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi.
Pekinas į tą vizitą sureagavo itin aštriai – surengė didžiules pratybas oro erdvėje ir vandenyse aplink Taivaną. Taipėjus tuos mokymus pasmerkė ir apkaltino Pekiną pasinaudojus N. Pelosi vizitu kaip pretekstu surengti įsiveržimo repeticiją.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta Pekiną, o ne Taivaną, bet faktiškai palaiko santykius su Taibėjumi ir mano, kad sala turi teisę pačiai pasirinkti savo ateitį.
JAV 7-asis laivynas pranešė, kad du „Ticonderoga“ klasės kreiseriai, ginkluoti valdomomis raketomis – „USS Antietam“ ir „USS Chancellorsville“ – sekmadienį vykdė „įprastą“ tranzitą „vandenyse, kur pagal tarptautinę teisę galioja atviros jūros laivybos ir skrydžių laisvės“.
„Šie laivai praplaukė sąsiaurio koridoriumi, kuris yra už bet kurios pakrantės valstybės teritorinių vandenų ribų“, – pareiškė laivynas.
„Jungtinių Valstijų kariuomenė skraido, plaukia ir veikia visur, kur leidžia tarptautinė teisė“, – pabrėžiama pareiškime.
7-asis laivynas bazuojasi Japonijoje ir yra Vašingtono buvimo Ramiajame vandenyne ramstis.
JAV Taivano sąsiauryje reguliariai rengia „laivybos laisvės“ pratybas. Šie manevrai pykdo Pekiną, reiškiantį pretenzijas į Taivaną ir aplinkinius vandenis, taip pat į beveik visą Pietų Kinijos jūrą.
Jungtinės Valstijos ir dauguma kitų šalių šias akvatorijas laiko tarptautiniais vandenimis, kurios turėtų būti atviros visiems laivams.
Vašingtonas sako, kad jo pozicija Taibėjaus atžvilgiu nėra pakitusi ir kaltina Kiniją keliant grėsmę taikai Taivano sąsiauryje.
Po N. Pelosi vizito Kinija surengė oro ir jūrų pajėgų pratybas aplink salą, kurių metu paleido kelias balistines raketas į vandenis prie Taivano – vieną judriausių pasaulyje laivybos maršrutų. Tai buvo pirmas kartas, kai Pekinas žengė tokį žingsnį nuo 10-o dešimtmečio vidurio.
Taivanas surengė savo paties mokymus, per kuriuos imitavo gynybą nuo invazijos, taip pat parodė savo pažangiausią naikintuvą per retą naktinę demonstraciją.
Į valdžią atėjus Kinijos prezidentui Xi Jinpingui žvanginimas ginklais Taibėjaus atžvilgiu sustiprėjo.
