Nuo 2020 metų, kai baigėsi pusantro mėnesio trukęs Jerevano ir Baku karas dėl Kalnų Karabacho kontrolės, dažnai pranešama apie susišaudymus pasienyje.
„Antradienį 0 val. 5 min. [23 val. 5 min. Lietuvos laiku] Azerbaidžanas iš artilerijos ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų smarkiai apšaudė Armėnijos karines pozicijas Goriso, Sotko ir Džermuko miestų kryptimi“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija.
Pranešime teigiama, kad Azerbaidžanas taip pat naudojo dronus.
Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „plataus masto ardomąja veikla“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonų. Baku teigimu, jos armijos pozicijos „buvo apšaudytos – be kito ko, iš apkasų minosvaidžių“.
„[Azerbaidžano] kariškiai patyrė nuostolių“, – teigė ministerija, bet nenurodė konkrečių skaičių.
Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą, o valstybės sekretorius Antony Blinken. Pasak jo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.
„Mūsų pozicija jau ilgą laiką yra aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“
Praėjusią savaitę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną per susišaudymą pasienyje nužudžius vieną iš jos karių.
Rugpjūtį Azerbaidžanas pranešė, kad neteko kario. Tuo metu Karabacho pajėgos patvirtino, kad du jos kariai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti.
Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus – 1990 metais ir 2020 metais.
Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.
Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
Jerevanas: Azerbaidžano kariuomenė „mėgina įžengti“ į Armėniją
Azerbaidžano pajėgos bando įsiveržti į Armėnijos teritoriją, anksti antradienį pareiškė Jerevanas, tęsiantis kruviniems susirėmimams palei abiejų konfliktuojančių Kaukazo valstybių sieną.
„Azerbaidžano pajėgos tebenaudoja artileriją, apkasų minosvaidžius ir dronus... smogdamos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Priešas mėgina įžengti [į Armėnijos teritoriją]“, – teigė Gynybos ministerija Jerevane.
Toks pareiškimas padarytas po naktį vykusių susirėmimų pasienyje, per kuriuos abi pusės patyrė nuostolių.
Armėnija ir Rusija susitarė dėl „bendrų žingsnių stabilizuoti“ sieną
Armėnija ir Rusija antradienį susitarė dėl bendrų veiksmų siekiant stabilizuoti padėtį Armėnijos ir Azerbaidžanu pasienyje po mirtinų susirėmimų naktį, pranešė Jerevano pareigūnai.
Armėnijos gynybos ministras Surenas Papikianas ir Rusijos kolega Sergejus Šoigu „kalbėjosi telefonu ir aptarė Azerbaidžano agresiją prieš suverenią Armėnijos teritoriją“, sakoma Jerevano gynybos ministerijos pranešime ir priduriama, kad jiedu „sutarė imtis būtinų veiksmų padėčiai stabilizuoti“.
Armėnijos premjeras: per pasienio susirėmimus jau žuvo mažiausiai 49 armėnų kariai
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas antradienį pareiškė, kad per naujausius pasienio susirėmimus su Azerbaidžanu jau žuvo mažiausiai 49 armėnų kariai.
„Iki šiol žuvo 49 kariai ir šis skaičius, deja, nėra galutinis“, – parlamentui Jerevane teigė N. Pašinianas. Pasak jo, po pirminio naktį prasidėjusio Azerbaidžano pajėgų apšaudymo susirėmimų intensyvumas jau šiek tiek nuslūgo.
Kiek anksčiau antradienį Armėnija kreipėsi į pasaulio lyderius su pagalbos prašymu, teigdama, kad Azerbaidžano kariuomenė bando veržtis į jos teritoriją. Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruožtu tvirtino, kad jos pajėgos reaguoja į Armėnijos provokacijas, ir paneigė, kad kariai smūgiuoja civilinei infrastruktūrai.
Ministerija nurodė, kad susirėmimai taip pat pareikalavo kelių Azerbaidžano karių gyvybių, tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.
Įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano tvyro dar nuo 2020 m., kai abi šalys kariavo jau antrą karą dėl Kalnų Karabacho regiono. Prieš dvejus metus vykusios, šešias savaites trukusios kautynės iš viso pareikalavo daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektomis paliaubomis.
Pagal paliaubų susitarimą Armėnija perleido Azerbaidžanui daugybę teritorijų, kurias iki tol kontroliavo kelis dešimtmečius, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių, skirtų prižiūrėti trapias paliaubas.
Turkija paragino Armėniją „nutraukti provokacijas“ prieš Azerbaidžaną
Iš naujo pratrūkus smurtui Kaukaze, Turkija antradienį tvirtai palaikė savo regioninį sąjungininką Azerbaidžaną ir liepė Armėnijai „nutraukti provokacijas“ prieš Baku.
Naktį prie nestabilios Azerbaidžano ir Armėnijos sienos netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kilo susirėmimai, per kuruos žuvo abiejų šalių karių, pranešė Baku ir Jerevano gynybos ministerijos. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sakė, kad žuvo 49 kariai, tai daugiausiai aukų pareikalavęs incidentas po pusantro mėnesio trukusio karo dėl Kalnų Karabacho, pareikalavusio daugiau nei 6500 gyvybių.
„Armėnija turi nutraukti savo provokacijas ir sutelkti dėmesį į taikos derybas ir bendradarbiavimą su Azerbaidžanu“, – tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu po pokalbio telefonu su Azerbaidžano kolega Jeyhunu Bayramovu.
Turkija rėmė Baku per 2020 m. konfliktą, tiekė bepiločius orlaivius, padėjusius Azerbaidžanui susigrąžinti didelę dalį Kalnų Karabacho teritorijos, prarastos per žiaurų karą, kilusį 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai. Iš naujo įsiplieskęs konfliktas gali pakenkti Armėnijos ir Azerbaidžano deryboms dėl taikos sutarties pasirašymo. Taip pat kyla pavojus, kad gali sustoti naujos Turkijos ir Armėnijos pastangos pasiekti susitaikymo susitarimą, kuris nutrauktų dešimtmečius trunkantį priešiškumą, tvyrantį nuo Pirmojo pasaulinio karo metais osmanų vykdyto armėnų genocido.
Armėnija pranešė, kad netrukus po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos „pradėjo intensyviai apšaudyti iš artilerijos ir didelio kalibro šaunamųjų ginklų Armėnijos karines pozicijas Gorio, Sotko ir Jermuko miestų kryptimi“. Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „stambaus masto ardomaisiais veiksmais“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbečero ir Lačino rajonų bei pridūrė, kad jo armijos pozicijos „buvo apšaudytos, taip pat ir iš minosvaidžių“.
Rusija teigia susitarusi dėl paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano
Antradienį Rusija pareiškė susiderėjusi dėl paliaubų tarp buvusių sovietinių Armėnijos ir Azerbaidžano po naktį pasienyje kilusių naujų istorinių priešininkių susirėmimų, per kuriuos žuvo dešimtys karių.
„Tikimės, kad susitarimas, pasiektas tarpininkaujant Rusijai, dėl paliaubų nuo šių metų rugsėjo 13 d. 9 val. ryto Maskvos laiku (6 val. GMT laiku) bus visiškai įvykdytas“, – sakoma Maskvos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad Maskva buvo „labai susirūpinusi“ dėl įsiplieskusių kovų.
Prancūzija prašys JT Saugumo Tarybos aptarti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą
Prancūzija antradienį pareiškė, kad prašys Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos aptarti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, per naujus istorinių varžovių susirėmimus pasienyje žuvus dešimtims žmonių.
„Prancūzija kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kuriai šiuo metu pirmininkauja“, – pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono biuras.
Šis pareiškimas paskelbtas po E. Macrono ir Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pokalbio.
