„Vos prieš pusvalandį mūsų žvalgyba pranešė, kad vakare vėl sulauksime bombardavimo“, – žiniomis su portalu lrytas.lt pirmadienio popietę dalijosi vienas profesionaliausių Ukrainos karybos ekspertų, buvęs karinių pajėgų generalinio štabo pulkininkas Olegas Ždanovas.
Paklaustas, kodėl virš didžiųjų šalies miestų, o ypač virš Kijevo nesuveikė oro erdvės apsauga, jis atkreipė dėmesį, kad oro erdvės apsauga nėra skirta sparnuotosioms raketoms įveikti: „O tai, kad mūsų kariuomenė jas vis dėlto numuša – tikras stebuklas! Juk kasdien Vakarų partnerių prašome, kad mums duotų priešraketines sistemas. Šiandien (pirmadienį – red.) Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lyg jau ir atsibudo – pažadėjo kone rytoj pristatyti pirmąją tokią sistemą. Nors priešraketines sistemas turėjo atgabenti į Ukrainą dar rugsėjo pradžioje“.
Susiję straipsniai
Po kruvinų atakų visoje Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė, kad nedelsiant būtų sušauktas šalių G-7 susitikimas.
Berlynas pranešė, kad jau antradienį toks susitikimas turėtų įvykti, kuriame būtinai būtų įvertinti pirmadienio Rusijos bombardavimai, vėl nusinešę ne vieno civilio gyvybę.
„Galbūt tas G-7 susitikimas duos kokių nors rezultatų ir Ukrainai pagaliau bus tiekiama būtina ginkluotė reikiamais kiekiais“, – vylėsi O.Ždanovas.
Jis pasakojo, kad po sparnuotųjų raketų atakų kai kuriuose Kijevo rajonuose nebėra elektros. Name, kuriame gyvena O.Ždanovo irgi dingo elektra, bet gyventojai jau anksčiau buvo pasirūpinę įsigyti generatorių.
Svarstydamas, ar gali taip būti, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir jo rėžimas griebsis ir atominių ginklų prieš Ukrainą, O.Ždanovas pastebėjo, kad pirmadienį dieną vykusiame Rusijos gynimo tarybos posėdyje apie tai nebuvo kalbėta: „Putinas nė žodžiu šį kartą apie atominį ginklą neužsiminė.
Ukrainoje gyvenanti lietuvė sako – gyvenimas Kyjive sustojo: sprogimai priminė lemtingą dieną
Manau, kad Vakarai akylai stebi Rusijos atominių ginklų saugyklas. Kita vertus, neatmestina galimybė, kad rusai gali pasikėsinti susprogdinti Zaporižės atominę elektrinę, bet tuomet greičiausiai labiausiai nukentėtų patys, nes ji labai arti Rusijos sienos. Kokios krypties vėjai būtų tokios katastrofos metu, juk niekas negalėtų numatyti“.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad rusai galėtų nusitaikyti ir į Kijevo centre esančius prezidento rūmus arba kitus valdžios pastatus, O.Ždanovas sakė, kad jei net taip ir atsitiktų, maža tikimybė, kad jie nukentėtų: „Valdžios pastatai Kijeve buvo pastatyti sovietmečiu, paisant reikalavimų, kad būtų nepažeidžiami atominio karo atveju. Po visais vyriausybiniais pastatais – gilūs, galingi bunkeriai, anais laikais skirti sovietinės Ukrainos centro komiteto nomenklatūrai. Juk tuo metu Ukraina ir atominių ginklų turėjo (jų atsisakyta 1991 m. – red.)“.