Kijevas teigia, kad pirmadienį per Rusijos smūgių virtinę visoje šalyje žuvo mažiausiai 19 žmonių, daugiau kaip 100 buvo sužeista ir suniokota infrastruktūra.
Raketos, įskaitant sparnuotąsias, krito ant šalies miestų, netgi ant sostinės Kijevo, kuris yra toli nuo fronto linijų šalies rytuose ir pietuose. Ukraina taip pat apkaltino Rusiją, kad ji naudoja Irano gamybos dronus, leidžiamus iš kaimyninės Baltarusijos ir Rusijos aneksuoto Krymo.
Nors Kijevas teigia, kad jo kariuomenei pavyko numušti daugiau kaip pusę raketų, ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis paragino tiekti „modernesnius ginklus dangui ir civiliams gyventojams apsaugoti“.
Ekspertai tiki – Ukrainos miestus subombardavę rusai tokio atsako nesitikėjo: tai tik pradžia
Po pirmadienio smūgių prašymai duoti vakarietiškos oro gynybos ginklų Ukrainos miestams apginti taps daug garsesnis“, – sakė Tyleris Rogoway, interneto svetainės „The War Zone“ redaktorius.
„Tačiau sparnuotosios raketos yra iššūkis – net modernioms Vakarų oro gynybos sistemoms“, – pridūrė jis tviteryje, sakydamas, kad šios nėra „neįveikiamas skydas“.
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) atstovas Francois Heisbourg‘as perspėjo, kad reikės priimti sunkius sprendimus dėl to, kur geriausia sutelkti gynybinius ginklus. „Kokią infrastruktūrą ir kuriuos miestus reikėtų ginti ir kaip efektyviai? Jei gintume viską, tai reikštų, kad negintume nieko“, – sakė jis.
Net Izraelyje, kurio plotas 27 kartus mažesnis nei Ukrainos, oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ nėra 100 proc. veiksminga.
„Nėra universalios ir visiems tinkamos sistemos“
Jungtinės Karalystės žvalgybos analizės įmonės „Janes“ atstovas Nicholas Fiorenza teigė, kad visiška apsauga mažai tikėtina. „Nemanykite, kad yra šalis, galinti sustabdyti (kiekvieną) galimą raketą, droną ar lėktuvą“, – sakė jis AFP.
Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusija į Ukrainą paleido 83 raketas, iš kurių jos priešlėktuvinė gynyba numušė 52, o 43 iš jų buvo sparnuotosios raketos.
Panašu, kad rusai paleido trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“ ir „Točka-U“, taip pat sparnuotąsias raketas „Kalibr“, sakė Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) atstovas Gustavas Gresselis.
Ukrainiečiai turi oro erdvės gynybos sistemą S-300 ir kitas, kai kurioms jų baigiasi šaudmenys. Dronų atakoms atremti jie taip pat turi nešiojamąsias oro erdvės gynybos sistemas (MANPADS).
„Tačiau norint apginti didelius miestus naudojant MANPADS, reikėtų daug paleidimo įrenginių dėl jų mažo nuotolio“, – sakė G. Gresselis.
Kalbant plačiau, „nėra (vienos universalios) ginklų sistemos, kuri padėtų ginti (Ukrainą), nes taikiniai yra gana skirtingi pagal greitį, kryptį, aukštį ir skaičių, – pridūrė jis. – Oro gynyba turi būti daugiasluoksnė, o skirtingos ginklų sistemos turi remti viena kitą“.
Taip buvo kovo ir balandžio mėnesį aplink Kijevą, sakė jis: „Jie perėmė kelias raketas „Točka-U“ ir „Kalibr“, nors, žinoma, ne visas per vieną ataką“.
„Poveikis bus nebent pavasarį“
Po pirmadienio išpuolių JAV pareiškė, kad ruošiasi siųsti Ukrainai „pažangius vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynybos pajėgumus“.
Vokietija pažadėjo „artimiausiomis dienomis“ pristatyti pirmąją „Iris-T“ priešraketinio skydo sistemą, kuri, kaip pranešama, gali apsaugoti didelį miestą. Jos veikimo spindulys siekia 20 km aukštį ir 40 km plotį.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad naujausi Rusijos smūgiai išryškino „greito oro gynybos sistemų pristatymo Ukrainai svarbą“.
Tačiau sutartyje dėl „Iris-T“ sistemų numatyta 12 savaičių mokymai ukrainiečiams, kaip jomis naudotis, perspėjo N. Fiorenza. „Nemanau, kad jos pradės daryti poveikį anksčiau nei ateinantį pavasarį“, – sakė jis.
Vakarų ginklų gamintojai taip pat bus spaudžiami gaminti oro gynybos sistemas, kurios ilgą laiką buvo nustumtos į antrą planą, nes buvo laikomos mažiau naudingomis kovojant su džihadistais nuo Afganistano iki Sahelio.
Susiję straipsniai
Lenkijos tarptautinių reikalų instituto Tarptautinio saugumo programos vadovas Wojciechas Lorenzas sakė, kad oro ir priešraketinės gynybos sistemų „deja, Vakaruose trūksta“.
„Tačiau turime rasti, ką galėtume nusiųsti Ukrainai, kad dar labiau sustiprintume ukrainiečių dvasią ir sumažintume destrukciją, jei Rusija nuspręstų atakuoti civilinius objektus“ visoje Ukrainoje, sakė jis.
Michaelas O‘Hanlonas iš Brukingso instituto sakė, kad oro ir priešraketinės gynybos sistemos yra „brangios ir ne visada patikimos“, tačiau būtinos.
„Ir kaip Izraelio „Geležinis kupolas“ per daugelį metų parodė, jos gali suteikti apgultiems gyventojams daugiau vilties, net jei negalima tikėtis šimtaprocentinio jų veiksmingumo“, – pridūrė jis.