Rusijos armijai Ukrainoje vadovaujantis Sergejus Surovikinas pripažino susidarius okupantams „įtemptą“ situaciją, kai į Cherosno sritį įžengė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir pareiškė esąs pasirengęs „patiems sunkiausiems sprendimams“, rašo nv.ua.
Spalio 19 d. Rusijos kolaborantų vadas Vladimiras Saldo pranešė apie visų okupacinės „valdžios organų“ pervažiavimą į kairįjį Dnepro krantą. Anksčiau jis taip pat pareiškė, kad 50–60 tūkst. Chersono srities gyventojų bus perkelti į Rusiją arba į kairįjį krantą – tikėtina, priverstinai.
Okupantai septynioms dienoms uždarė įvažiavimą į Chersono sritį civiliams, o generolas S.Surovikinas dieną prieš surežisuotame interviu paskelbė keletą keistų pareiškimų, tarp jų – pasirengimą „patiems sudėtingiausiems sprendimams“. Analitikai baiminasi, kad šitokiu būdu Rusijos armija gali bandyti legitimuoti naujus karinius nusikaltimus, bandant išvengti sutriuškinimo Chersono srityje.
Nv.ua surinko svarbiausią informaciją, kad šiuo metu apie tai žinoma.
Netikėti pareiškimai ir „perkėlimo programa“
Spalio 18-osios vakarą Rusijos propagandinė žiniasklaida išplatino generolo S.Surovikino, kuris spalio 8 d. buvo paskirtas Rusijos karinių pajėgų vadu kare prieš Ukrainą, interviu.
Šiame surežisuotame interviu (panašu, jog S.Surovikinas skaitė tekstą iš telesuflerio) generolas išsakė keletą dviprasmių teiginių, kurie pastebimai skyrėsi nuo ankstesnių Rusijos Gynybos ministerijos pagyrūniškų pareiškimų apie karo eigą. S.Surovikinas pradėjo nuo to, kad apibūdino aplinką „specialiosios karinės operacijos zonoje“ kaip „įtemptą“.
Be to, jis netikėtai pakomentavo situaciją Chersono srityje ir paragino kolaborantų vadą V.Saldo „organizuoti išvykimo galimybę regiono gyventojams“ į Rusijos Federaciją, neva „poilsiui ar mokymuisi“.
Nors pirmaisiais karo mėnesiais Rusijos generolai niekada nepasisakinėjo viešai, ir juolab nepripažino problemų fronte, S.Surovikinas pareiškė apie „sudėtingą situaciją“ Chersono kryptimi, tuo pačiu faktiškai anonsuodamas apie Chersono miesto ir srities gyventojų deportaciją į Rusijos Federaciją, apibūdindamas ją taip: „Rusijos armija užtikrins saugų, jau paskelbtą gyventojų išvykimą pagal Rusijos vyriausybės ruošiamą perkėlimo programą“.
Po to S.Surovikinas pareiškė, kad „tolesni [Rusijos Federacijos armijos] planai ir veiksmai paties Chersono miesto atžvilgiu priklausys nuo susiklosčiusios karinės-taktinės situacijos“. „Kartoju, ji jau šiandien yra gana sudėtinga“, – dar kartą pabrėžė Rusijos generolas.
Propagandinių „šiurpių“ kaskadoje S.Surovikinas melagingai kaltino Ukrainą naudojant neva „uždraustus karinius metodus Chersono miesto rajone“, taip pat pasirengimu „masiniam raketų smūgiui Kachovkos hidroelektrinei ir masiniam raketų bei artilerijos smūgiui į miestą nesirenkant taikinių“. Kaip įrodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas Charkovo ir Donecko srityse (įskaitant tokių miestų, kaip Limanas, Iziumas, Balaklija išlaisvinimą), Ukrainos kariai, skirtingai nuo Rusijos armijos, išstumdami okupantus iš Ukrainos miestų nevykdo smūgių „nesirenkant taikinių“.
Tačiau S.Surovikinas savo „interviu“ pasinaudojo tokiais kaltinimais, kad melagingai pareikštų apie Rusijos armijos siekį „maksimaliai išsaugoti taikių gyventojų ir mūsų karių gyvybes“.
„Veiksime sąmoningai, savalaikiškai. Neatmetu galimybės priimti pačius sudėtingiausius sprendimus“, – užbaigė S.Surovikinas savo bendro pobūdžio atsakymą apie situaciją Chersono srityje, nepaaiškinęs tokių „sprendimų“.
Beveik tuo pat metu V.Saldo, pagrindinė Rusijos marionetė Chersono srityje, spalio 18-osios vakarą paskelbė apie keturių Chersono srities rajonų (Berislavskio, Belozerskio, Snigirevskio ir Aleksandrovskio) gyventojų deportaciją („organizuotą perkėlimą“) į kairįjį Dnepro krantą.
Savo „sprendimą“ V.Saldo aiškino tuo, kad Ukraina „kaupia jėgas plataus masto puolimui“, ir kad neva egzistuoja „tiesioginis teritorijos užtvindymo pavojus, susijęs su planuojamu Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimu“. Tuo pačiu V.Saldo paragino „neklasuyti panikuotojų“ ir pareiškė, kad „Chersono sritis lieka patikimai saugoma Rusijos armijos“.
Nors apie tokią „evakuaciją“ iš vakaro V.Saldo nepaskelbė, marionetinė Chersono srities „valdžia“ pradėjo siuntinėti Chersono gyventojams SMS žinutes, kuriose jų prašoma palikti miestą.
Su tokiu pat pareiškimu išstojo ir Chersono kolaborantas Kirilas Stremousovas. „Jau pačiu artimiausiu metu prasidės mūšis dėl Chersono. Taikiems gyventojams rekomenduojama pagal galimybes palikti laukiančių žiaurių karinių veiksmų rajoną, kad tuo pačiu išvengtų nereikalingos rizikos“, – pareiškė K.Stremousovas.
Ukrainos žurnalistas Andrejus Capilenko atkreipė dėmesį, kad S.Surovikino, V.Saldo ir K. Stremousovo pareiškimai sutapo su Rusijos prokariniuose kanaluose kilusia banga užuominų apie neva atsitraukimą iš Chersono – tai A.Capilenko atrodo įtartina. „Karas – tai apgaulės menas“, – priminė žurnalistas, kviesdamas skeptiškai vertinti naująją iš Rusijos ateinančią informacijos bangą.
Taip pat Rusijos socialinių tinklų viešose grupėse pradėtos aktyviai skleisti S.Surovikino ir V.Saldo „šiurpės“ – taip pat ir apie neva teritorijų užtvindymo riziką Chersono srityje dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų.
Atsakydamas į šią propagandos bangą Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas priminė, kad miestų apšaudymais užsiima išskirtinai Rusijos okupantai.
„Rusai bando įbauginti Chersono gyventojus melagingomis žinutėmis apie mūsų armijos apšaudomus miestus, o taip pat rengia propagandinį pasirodymą su evakuacija. Pakankamai primityvi technika, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neapšaudo Ukrainos miestų – tą daro išskirtinai Rusijos teroristai, kuriems net rusijoje ant gyvenamųjų namų krenta lėktuvai. Propaganda nesuveiks“, – spalio 19 d. rašė A.Jermakas.
O Chersono srities administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius paragino Chersono miesto ir srities gyventojus „ignoruoti viską, ką sako ar ko reikalauja okupantai“. „Jie nori mūsų žmones paimti įkaitais ir panaudoti juos kaip gyvąjį skydą. Neleiskite, kas blogio imperija prisidengtų jumis, jūsų tėvais, vaikais!“ – perspėjo J.Januševičius, primindamas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „nenaikina Ukrainos miestų ir kaimų“.
Kokius „sudėtingus sprendimus“ ruošia okupantai?
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pastarosiomis dienomis ne kartą kvietė „informacinei tylai“ dėl Ukrainos karių operacijos Chersono srityje.
Bet naujieji S.Surovikino pareiškimai ir ypač jo žodžiai apie Rusijos pasirengimą „nelengviems sprendimams“ šia kryptimi vėl atkreipė dėmesį į Chersoną ir išprovokavo bandymų paaiškinti galimus Rusijos armijos planus bangą. Juk iki šiol nei Rusijos valdžia, nei Rusijos karinė vadovybė dar nė karto iš anksto neanonsavo apie savo atsitraukimą, tik pavėluotai aiškindami akivaizdžius karių atitraukimus išgalvotomis priežastimis („geros valios gestas“ – pajėgų išvedimas iš Kijevo apylinkių ir šiaurinių Ukrainos sričių; „geros valios žingsnis“ – pasitraukimas iš Gyvačių salos; „kerių pergrupavimas“ – sutriuškinimas Charkovo srityje).
Chersono srities deputatas Sergejus Chlanis spalio 19 d. dar kartą pabrėžė, kad visi V.Saldo ir S.Surovikino pareiškimai apie regiono gyvenviečių užtvindymo grėsmę – atviras melas. Jis taip pat darė prielaidą, kad tokių veiksmų galima tikėtis iš pačios Rusijos armijos – įskaitant ir užtvankos susprodinimą.
„Surovikinas sakė, kad ataką prieš Kachovkos užtvanką rengia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tai netiesa, ir mes tai žinome. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nerizikuos mūsų žmonių gyvybėmis, – priminė S.Chlanis. – Vadinasi, tokių provokacijų derėtų laukti iš tų, kurie apie jas paskelbė, kaip jau buvo dešimtis kartų. Bet susprogdinimas reikštų, kad Šiaurės Krymo kanale neliktų vandens. Todėl viskas panašiau į tai, kad rašistai sugalvojo priežastį, kodėl pasitraukia į kitą krantą. Ne dėl pralaimėjimo, o dėl „saugumo““.
Tuo pačiu jis pastebėjo, kad rusų pareiškimai apie galimą raketų smūgį į Kachovkos hidroelektrinės užtvanką „išgąsdino vietos gyventojus“. S.Chlanis pakvietė Ukrainos vadovybę pateikti papildomų paaiškinimų Chersono ir jo srities gyventojams – taip pat ir apie tai, kaip elgtis Rusijos provokacijų atveju.
„Bellingact“ analitikas Christo Grozevas spėja, kad S.Surovikino pareiškimai visgi buvo skirti tam, kad paruoštų Rusijos visuomeninę nuomonę „Chersono atidavimui“.
Tačiau komentaruose Ch.Grozevui uždavė nemažai klausimųapie tai, ar jis nelaiko S.Surovikino žodžių rusų pinklėmis ar jų bandymu legitimuoti galimybę patiems panaudoti uždraustą ginklą – cheminį ar kitą.
S.Surovikino pareiškimuose dvigubą prasmę įžvelgia ne tik eiliniai interneto vartotojai, bet ir pasaulinė žiniasklaida bei analitikai.
„[S.Surovikino] komentarai iš pirmo žvilgsnio reiškia retą atvejį, kai pripažįstami sunkumai, su kuriais susiduria Rusijos kariai, – rašo britų „The Guardian“. – Bet kol kas neaišku, ar S,Surovikinas – negailestingas generolas ir dabartinis [Rusijos armijos] karinių veiksmų vadas – davė užuominą apie artėjantį rusų pasitraukimą iš Chersono, ar naują smūgių iš oro seriją“.
Amerikiečių politologas Samuelis Charapas taip pat įžvelgė grėsmę S.Surovikino žodžiuose.
„Kai „generolas Armagedonas“ sako: „Neatmetu pačių sudėtingiausių sprendimų priėmimo galimybės“, tai neprideda ypatingo užtikrintumo dėl rytojaus“, – parašė S.Charapas.
Rusijos skilties žurnale „The Economist“ redaktorius Arkadijus Ostrovskis S.Surovikino žodžius apie pačius sudėtingiausius sprendimus, augant spaudimui Rusijos pozicijoms Chersono srityje, įvertino kaip „grėsmingus“. „Surovikinas ruošiasi išeiti ir kerštaudamas paskandinti Chersoną?“ – melagingą S.Surovikino kaltinimą Ukrainai neva ketinant smūgiuoti į Kachovkos užtvanką interpretuoja A.Ostrovskis.
Sinchroniška pranešimų apie rusų pasitraukimą banga netiki ir Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas. „Visi šitie okupantų pasisakymai, kad jie trauksis ir priims sudėtingus sprendimus – kažkokia apgaulė, jei atvirai. Manau, šuo ne ten pakastas“, – spėjo V.Kimas.
Atskirame kreipimesi V.Kimas darė prielaidą, kad rusų okupantai pasirengę smogti Chersonui. „Žinant rusų taktiką ir žinant, kad jie Čaplinkos rajone kasa įtvirtinimus pabūklų artilerijai – kaip tik smūgiuoti į Chersoną, – man toks jausmas, kad rusai, deja, ruošiasi smūgiuoti į Chersoną“, – sakė Mykolajivo srities gubernatorius.
Vienintelis dalykas, kuo beveik įsitikinę tarptautiniai analitikai miglotų rusų karinio vado pasisakymų fone, – kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie didelio masto veiksmų Chersono srityje.
Buvęs Didžiosios Britanijos karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto generalinis direktorius Michaelas Clarke'as taip „Sky News“ pakomentavo informacinę tylą aplink dabartines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijas Chersono srityje: „Jeigu ukrainiečiai paskelbia informacinę blokadą, reiškia, kažkas vyksta. Jie visada taip darė anksčiau, kai vyko plataus masto puolamieji veiksmai“, – priminė M.Clarke'as.
„Aš spėju, kad per artimiausias 48–72 valandas jie gali mums papasakoti, kas gi vyksta“, – spalio 18 d. vakarą pridūrė britų analitikas. Jis spėjo, kad „dabar vyksta kažkas didelio“, ir darė prielaidą, kad aktyvesni įvykiai rutuliojasi fronto linijoje tarp Mylovo (Chersono srities Berislavskio rajonas) ir Snigirevkos (miestas į šiaurę nuo Chersono, Mykolajivo ir Chersono sričių siena).
Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas konstatavo, kad savo pareiškimais S.Surovikinas „viešai užfiksavo asmeninį dalyvavimą atliekant karinius nusikaltimus Ukrainos teritorijoje“. O dar, kaip ironizuoja M.Podoliakas, S.Surovikinas, matyt, „pirmąkart suvokė būtinų „sudėtingų sprendimų“, „atvirkštinio puolimo“ ir priverstinės savideportacijos svarbą“ po bandymų pasipriešinti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Chersono srityje.
Parengta pagal nv.ua
