Bendraudamas su portalu lrytas.lt A.Piontkovskis pabrėžė esąs įsitikinęs, jog V.Putino dienos – suskaičiuotos, o iš jo valdžią perėmę veikėjai, nors tokie patys niekšai kaip ir jis, bus prieš Ukrainą priversti kapituliuoti.
– Kaip jūs vertinate Ukrainos strateginių partnerių Jungtinės Karalystės ir Amerikos situaciją, kai pirmoji turi vėl naują premjerą, o antroji gyvena vidurio kadencijos rinkimų nuotaikomis? Ar šie reikšmingi politiniai įvykiai nepakeis situacijos Ukrainoje ir ar nesumažės karinės pagalbos apimtis iš abiejų jos svarbiausių partnerių?
– Jokiu būdu. Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas buvo pats ištikimiausias ir patikimiausias Ukrainos partneris. Iš jo postą perėmusi ir ką tik atsistatydinusi premjerė Liz Truss taip pat laikėsi tos pačios pagalbos Ukrainai nuostatos. Neketina savo politikos keisti ir naujasis premjeras Rishi Sunakas. Jis tai labai aiškiai patvirtino savo pastarųjų dienų kalbose.
Gal kiek sudėtingesnė situacija JAV. Neseniai Atstovų Rūmų mažumos lyderis respublikonas Kevinas McCarthy pareiškė, kad, jei po rinkimų respublikonai turės Atstovų Rūmuose daugumą, jie galbūt sumažins pagalbos Ukrainai apimtį. Bet šis politikas išreiškė dešiniojo Respublikonų partijos sparno, kitaip tariant, vadinamųjų trampistų, nuomonę.
Nežinia, kaip baigsis rinkimai JAV, tačiau bet kokiu atveju respublikonai arba demokratai gali tikėtis maždaug dešimties balsų persvaros. Esu tikras, kad beveik visi demokratai ir toliau palaikys įstatymus, įgalinančius teikti pagalbą Ukrainai. Maždaug pusė respublikonų tokiai nuostatai irgi pritars.
Taigi du trečdaliai Atstovų Rūmų narių tikrai bus Ukrainos pusėje. Tokia pati situacija gali būti ir Amerikos Senate.
Be to, pastaruoju metu Vakaruose pastebimas dar didesnis ryžtas padėti Ukrainai – buvo palaužtas nuolatinis Rusijos šantažas ir grasinimai panaudoti branduolinius ginklus. Rusijai labai aiškiai pasakyta, kokios pasekmės jos tokiu atveju lauktų. Tai – itin principinis Vakarų žingsnis. Juk dar visai neseniai buvo kartojama ta pati mantra – „Mes jokiu būdu nestosime į tiesioginę kovą su Rusijos karinėmis pajėgomis“.
Bet šiuo metu JAV ir politiniuose sluoksniuose, ir spaudoje plačiai aptariama, kaip bus atsakyta Rusijai, jei ji vis dėlto prieš Ukrainą panaudotų branduolinius ginklus.
Negana to, svarstoma ir apie tai, kaip galėtų NATO atsakyti į siaubingas Maskvos atakas naikinant Ukrainos infrastruktūros objektus.
Nors puikiai suprantama, kad Rusijos diktatoriaus V.Putino agentas NATO Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas gali vetuoti sprendimus Rusijos beprotybei pažaboti, JAV sprendimams pasipriešinti jis neturi jokių svertų.
Susiję straipsniai
– Tačiau jau šiuo metu Rusija iranietiškais dronais sunaikino maždaug trečdalį Ukrainos elektros tinklų. Ukrainiečių, nepalikusių tėvynės, laukia baisi žiema. Negi Vakarai nenumatė tokios rusų beprotybės ir negalėjo Ukrainai laiku suteikti būtinų ginklų?
– Neneigsiu – Vakarai galėjo Ukrainos labui padaryti kur kas daugiau ir greičiau. Taip, Ukraina Vakaruose turi nemažai ištikimų draugų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir V.Putino agentų ratas – nemenkas.
Nepaisant to, Vakarų pagalba Ukrainai vis tiek laimi. Manyčiau, kad per kelias savaites Ukraina gaus būtinos ginkluotės tiems iranietiškiems dronams naikinti.
Guodžia ir tai, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau ne kartą yra pareiškęs: „Ukrainos pralaimėjimas reikš ir Vakarų pralaimėjimą.“
– Ką galėtų reikšti tai, kad pastaruoju metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nebeskambina V.Putinui ir apskritai mažai kalba apie situaciją Ukrainoje?
– Kiekgi galima skambinti V.Putinui? Ir kiek kartų jis buvo pasiuntęs E.Macroną į vieną vietą... Gal tai ir lėmė, kad E.Macronas jau kartoja kitą savo mantrą, esą negalima ukrainiečiams nurodinėti, kokiomis sąlygomis ir kada jiems siekti taikos.
Tokia E.Macrono nuostata – irgi teigiamas pasiekimas.
Todėl V.Putinas šiuo metu beviltiškoje situacijoje. Anksčiau jis naudojosi buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ar iš jos postą perėmusio Olafo Scholzo bei E.Macrono užnuguriu. Dabar siekia išnaudoti Turkijos prezidentą Recepą Erdoganą. Tačiau Kijevas atmetė pastarojo pasiūlymą kuo greičiau sėsti su V.Putinu prie derybų stalo.
Beje, praėjusį antradienį Vakarai pademonstravo dar vieną ypač svarbų palaikymo Ukrainai gestą – G7 šalių susitikimas vyko G8 formatu, nes jame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ir tai labai simboliška, nes po kiekvieno pasaulinio karo (o dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą neabejotinai yra pasaulinis) susikuria nauja saugumo sistema. Neabejoju, kad šio karo nugalėtojomis bus Ukraina, Jungtinė Karalystė ir JAV.
G8 priėmė itin svarbų dokumentą, kuriame V.Putinas įvardijamas kaip karinis nusikaltėlis ir pareikšta, kad būtina pareikalauti jo atsakomybės. Be to, buvo pritarta V.Zelenskio taikos planui – Ukrainos pergalė ir užgrobtų žemių susigrąžinimas, saugumo garantijų Ukrainai suteikimas ateityje, Rusijos reparacijos, padėsiančios atstatyti Ukrainos ekonomiką, ir karinių nusikaltėlių teismas.
Ir dar – mano galva, praėjusį sekmadienį buvome beprecedenčio diplomatijos istorijos įvykio: po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino kolegoms iš Prancūzijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir JAV, tvirtindamas, esą Ukraina ruošiasi panaudoti „nešvarią bombą“, kad apkaltintų Rusiją, naudojant masinio naikinimo ginklus, JAV, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos atstovai griežtai pasmerkė tokius S.Šoigu kaltinimus.
S. Šoigu skambučiai Vakarų lyderius nuteikė kitaip, nei tikėjosi: kaltinimus Ukrainai vadina melu
– Jūs jau ne vienerius metus gyvenate JAV ir turite galimybes betarpiškai jausti, ar amerikiečiai domisi, kas vyksta Ukrainoje, ar palaiko ją kovoje prieš Rusijos agresiją, ar pritaria, kad būtų nuolat teikiama pagalba ukrainiečiams, o gal jiems labiau rūpi pakilusios benzino kainos?
– Kaip tik prieš kelias dienas JAV vyko plati visuomenės apklausa, kurios metu be užuolankų žmonių buvo klausiama, ar jie būtų pasiryžę padėti Ukrainai, net jei tai turėtų įtakos kylančiai infliacijai, energetikos išteklių brangimui ir pragyvenimo lygiui? Maždaug 65 proc. amerikiečių atsakė, kad jie besąlygiškai nusiteikę padėti Ukrainai.
Tokia amerikiečių nuostata akivaizdžiai įrodė, kad V.Putino agentai JAV su trampistais priešakyje negali įtakoti net respublikonų, nors ir tarp jų yra manančių, kad pagalbą ukrainiečiams reikėtų stabdyti.
Akivaizdžiai palanki Ukrainai Amerikos visuomenės nuomonė dar labiau skatina jos politikus bei karinę vadovybę padėti ukrainiečiams ir karinėmis priemonėmis priešintis Rusijos agresijai. Tai, kad Rumunijos-Ukrainos pasienyje neseniai išsilaipino Amerikos I-oji desantininkų divizija, tik patvirtino proukrainietišką amerikiečių poziciją.
– Šiuo metu Krymo tilto susprogdinimas jau šiek tiek primirštas. Bet vis dėlto, kaip jums atrodo, kas įvykdė šią operaciją?
– Iš pradžių aš, kaip Ukrainos patriotas, labai džiaugiausi, manydamas, kad ukrainiečiai puikiai pasidarbavo. Tačiau vėliau pakeisti nuomonę mane privertė ta idiotiška Maskvos versija, esą kažkokia fura, kirto net penkių NATO šalių narių sienas, o NATO struktūros jai padėjo, atsidūrė ant Krymo tilto ir sprogo būtent toje vietoje, kur stovėjo traukinys su benzino cisternomis.
Šitos pasakos įrodė, kad tas tilto susprogdinimas – klasikinis Rusijos specialiųjų tarnybų provokacijos pavyzdys.
Šiuo metu Rusiją valdo du žmonės – V.Putinas ir Federalinės saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas. Juk jie 1999 m. į valdžią atėjo sprogdindami Rusijoje gyvenamuosius namus ir apkaltindami tuo čečėnus. Tokiais teroristiniais valdymo metodais šie du veikėjai ir toliau vadovaujasi.
– Kokios pergalės Ukrainoje siekia Kremlius?
– Man atrodo, kad V.Putinas ir jo pakalikai jau supranta, kad visos Ukrainos tikrai neužkariaus, todėl nori dabar sėsti prie derybų stalo, kad jų rankose liktų bent šiuo metu užgrobtos teritorijos.
– V.Putinas ilgiau už saulę negyvens. Bet ar neatsitiks taip, kad vietoj jo į valdžią Rusijoje ateis dar baisesni kraugeriai?
– Jo pakalikai – tokie patys niekšai, kai ir jis pats. Tačiau jie – realistai ir viską supranta kur kas adekvačiau, nei V.Putinas.
Po Chersono praradimo V.Putiną ir jo bunkerį ištiks nenusakomas šokas. Gali atsitikti taip, kad V.Putinas jo neišgyvens. Todėl dabar ir kuria visokius pseudo scenarijus apie Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimą ar apie tai, kad ukrainiečiai panaudos „nešvarią bombą“.
– Bet ar V.Putinas, kaip sužeistas žvėris, negalėtų dar sugalvoti užpulti ir Baltijos šalis?
– Jeigu Ukraina, kaip tikėjosi V.Putinas, būtų užimta per tris dienas, tuomet jis, neabejotinai, būtų smogęs ir Baltijos šalims. Bet dabar tikrai nebeturi tam jėgų. Ukraina Baltijos šalis jau išgelbėjo.