Kinas tiesiogiai perspėjo Rusijos prezidentą nenaudoti branduolinių ginklų ir paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, viešintį šalyje, siekti taikos derybų.
Xi perspėjimas nuskambėjo praėjus vos daugiau nei mėnesiui po to, kai V. Putinas pagrasino Ukrainai branduoliniu puolimu, parodydamas, kaip smarkiai Ukrainos pajėgos sukrėtė Kremlių savo pažanga prieš okupantus rytuose.
Tarptautinė bendruomenė, sakė Xi Jinpingas, turėtų „kartu pasipriešinti branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimams juos panaudoti“, sakoma pareiškime, kurį perdavė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Pasaulis taip pat turėtų „pasisakyti už tai, kad branduoliniai ginklai negali būti naudojami, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas, siekiant išvengti branduolinės krizės“ Europoje ar Azijoje, pridūrė Xi Jinpingas.
Kinijos vadovas, kuris vos prieš kelias savaites užsitikrino trečiąją kadenciją, paprašė Vokietijos ir Europos „atlikti svarbų vaidmenį raginant siekti taikos ir palengvinti derybas“.
Xi Jinpingas taip pat paragino „gerinti humanitarinę padėtį“ krizės rajonuose, ypač žiemą.
Vis dėlto Kinijos vadovas, kuris prieš karą V. Putiną vadino savo geriausiu draugu, susilaikė nuo prašymo Rusijai pasitraukti, o tai yra pagrindinis Ukrainos ir ją remiančių Vakarų šalių reikalavimas.
Jis taip pat neužsiminė apie V. Putino atsisakymą laikytis JT susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, vietoj to premjeras pasisakė už kiniškų grūdų eksportą, kuris padėtų sušvelninti maisto krizę.
Rugsėjį V. Putinas pirmą kartą viešai pripažino, kad Xi Jinpingas turi „klausimų“ ir „susirūpinimų“ dėl karo.
Netrukus po šio Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimo V. Putinas pakėlė kartelę ir iškėlė mintį, kad gali būti panaudoti branduoliniai ginklai.
„Kad apgintume Rusiją ir savo žmones, be abejonės, panaudosime visus turimus ginklų išteklius, – sakė V. Putinas. – Tai nėra blefas.“
