Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Deividas Šlekys paskatino baigti „virpinti orą“.
„Matydamas, kas darosi viešoje erdvėje dėl rusiškų raketų Lenkijoje, pateikiu glaustą savo poziciją. O ji yra tokia: baikim virpinti orą. Gal raketos per klaidą nukrito, gal tyčia. Čia jau JAV ir Lenkijos žvalgybos tarnybos pasakys. Ar tikrai nutiko kažkas, kam nebuvo ruoštasi? Ypač, kai pavasarį pasienyje Rusija sunaikino karių rengimo bazę ir visą laiką grasino, jog ginkluotės tiekimo centrai NATO šalyse (Lenkija, Rumunija) gali tapti taikiniais.
Gi nuo pat vasario pradžios žinojome, jog anksčiau ar vėliau NATO teritorija, besiribojanti su Ukraina gali būti apšaudyta. NATO ir Lenkija tikrai turi planus tokiems scenarijams ir tuo pačiu yra sudėliotos procedūros“, – praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D.Šlekys.
Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį patvirtino, jog nėra požymių, kad raketos sprogimas Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės, buvo „tyčinė ataka“, ir nurodė, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas.
Šį teiginį pakartojo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Pastarasis pareiškė, kad gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „galutinė atsakomybė“ už karą tenka Rusijai.
Karybos ekspertas D.Šlekys savo ruožtu įvertino, koks galėtų būti NATO atsakas į kruviną incidentą Lenkijoje ir nuspėjo, kad bus pasitelktas Lenkijos šiandien paprašytas aktyvuoti 4-asis NATO straipsnis, nurodantis, jog „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
Tačiau, jo nuomone, apie 5-ąjį straipsnį, įgaliojantį Aljansą pasitelkti karines priemones galvoti – gerokai per anksti.
„Koks NATO atsakas. Čia pirmiausia Lenkijos sprendimas, ko ji nori iš NATO. 4 straipsnis, tai yra oficialios konsultacijos tarp narių, bus aktyvuotas. Tačiau 5 straipsnio aktyvavimas, įvertinant šiuo metu turimą informaciją, bent jau man sunkiai įsivaizduojamas. Ateinančiomis dienomis bus aiškiau“, – rašė karo analitikas.
D.Šlekys pridūrė, jog sąjungininkų atsakas nebūtinai turi būti paremtas kariniais veiksmais. Anot jo, ne mažiau galvos skausmo Kremliui galėtų sukelti alternatyvios, tačiau mažiau konfrontacinės priemonės.
„Svarbu suprasti, jog NATO atsakas nebūtinai turi būti raketa už raketą. NATO tam ir pasilieka tyčia nedetalizuotą atgrasymo strategiją. Atsakas pvz., gali būti kibernetinis. Asmeniškai aš sunkiai įsivaizduoju, jog Vašingtonas ar Londonas, Berlynas sutiktų paleisti atsakomąsias raketas. Tačiau jie gali sutikti duoti atsaką Maskvai mažiau plika akimi matoma, bet nemažiau griaunančia/kenkiančia forma. Skeptikams siūlau neskubėti sakyti, jog jokia kibernetinė ataka neatstos raketų smūgių. Priklauso, kokį taikinį atakuoji ir kokį efektą nori pasiekti“, – paaiškino jis.
Visgi karybos ekspertas pažymėjo, kad svarbiausia šiuo metu – Lenkijos pozicija, nes kaip valstybė ji pati gali nuspręsti, kokio atsako imtis, nepaisant to, ką jai patars sąjungininkai.
„Šiuo metu mažiau svarbu, ką galvoja NATO, o labiau, ką galvoja Lenkija. Kaip suvereni valstybė, ji gali imtis kokio tik nori atsako, nepaisant, ką sakytų ar patartų sąjungininkai. Kol kas Lenkija eina nuspėjamu keliu: prašymas aktyvuoti 4 straipsnį išsakytas, vadinasi bus konsultacijos“, – pabrėžė politologas.
D.Šlekys galiausiai dar kartą paragino visuomenę išlaikyti šaltą protą ir neskubėti kritikuoti NATO, jei Aljansas nuspręstų į situaciją reaguoti atsargiai ir imtis neapgalvotų veiksmų:
„O mums visiems siūlau, kiek įmanoma ramiau stebėti visą situaciją ir suprasti, jog NATO nėra kažkoks kaubojus, kuris puola šaukti pirmai progai pasitaikius. Labiausiai ko nesinori, jog pradėtumėme visi „stumti“ ant NATO, jeigu jos reakcija bus atsargi ar atsako forma bus kitokia nei daugelis mūsų reikalauja.“
