Intensyvi reakcija antradienio vakarą į tikėtinai klaidingą pavojaus signalą apie Rusijos raketą, smogusią NATO sąjungininkei Lenkijai, buvo blaivus priminimas apie riziką, kad jau ir taip žiaurus konfliktas Ukrainoje gali peraugti į platesnio masto karą, dėl kurio Rusija ir NATO įsitrauktų į karinę konfrontaciją.
Iš esmės yra du susirūpinimą keliantys dalykai.
Vienas iš jų yra tai, kad ilgas ir įnirtingas karas, kai pajėgos kaunasi ant žemės, o raketos ir sviediniai skrieja ore, sukels nelaimingų atsitikimų ir incidentų, kurie gali virsti kažkuo didesniu, pavyzdžiui, jei būtų aišku, kad Rusija pataikė į NATO šalį, net jei ir atsitiktinai, kaip iš pradžių baimintasi antradienio vakarą.
Antroji, tikriausiai pavojingesnė perspektyva yra ta, kad Rusija gali apskaičiuoti, jog branduolinio ginklo panaudojimas suteiktų jai tam tikrą pranašumą – karinį ar politinį – suskaldyti transatlantinį aljansą ir sukelti civilinę paniką.
Šią baimę pabrėžė pirmadienį Ankaroje apsilankęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas, kuris kalbėjosi su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Y. Naryškinu, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR vadovu, kad dar kartą perspėtų Rusiją dėl bet kokio branduolinio ginklo panaudojimo pasekmių. Vėliau J. Burnsas nuvyko į Kijevą, kad patikintų ukrainiečius, jog Vašingtonas neveda derybų su Maskva už Ukrainos nugaros.
„Eskalavimo nerimas yra labai realus, – sakė buvęs JAV pareigūnas, Europos užsienio santykių tarybos tyrimų direktorius Jeremy'is Shapiro. – JAV vyriausybė jį vertina gana rimtai ir labiau nerimauja dėl tyčinės eskalacijos nei dėl atsitiktinės.“
„Rusijos režimas suvokia, kad jis prisiima riziką, todėl jei jie bijo pralaimėti karą ir mato galimybę padaryti pokytį karinėje ar psichologinėje srityje, susilpninti Vakarų ryžtą, jie nedvejodami panaudos branduolinį ginklą“, – tikino J. Shapiro.
Jis teigė, kad W. Burnso misija – pakeisti Rusijos rizikos skaičiavimus ir užtikrinti, kad Kremlius suprastų, jog „rizika, kurią jūs prisiimate, yra daug didesnė, nei jūs manote, ir, beje, mes žinome, kaip jūs priimate sprendimus ir kokioje padėtyje esate šiuo klausimu, ir bet kokia nauda, kurią, jūsų manymu, gausite, nepasiteisins.“
Bet koks karas kelia vis didesnę nelaimingų atsitikimų ir eskalacijos riziką, pritarė Vokietijos Maršalo fondo Briuselio biuro direktorius Ianas Lesseris.
„Vien tik arti esančių pajėgų skaičius ir konflikto trukmė, kuri nesitraukia, kaupia riziką visame regione“, – kalbėjo jis tiek apie NATO, tiek apie Rusiją.
Ukrainos pareigūnai ir kai kurie jų rėmėjai Europoje suskubo apkaltinti Rusiją, kad ši antradienį tyčia paleido raketą į Lenkiją ir sukėlė sprogimą, per kurį žuvo du žmonės.
Tačiau trečiadienį NATO ir Lenkija pareiškė, kad tai, kas sprogo už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos, greičiausiai buvo ukrainietiškos raketos „žemė-oras“ liekana.
JAV pareigūnai, kurie antradienį įspėjo neskubėti priimti skubotų sprendimų, sakė, kad sutinka su šia išvada, bet vis tiek laiko Rusiją atsakinga kaip agresorę, dėl kurios Ukrainai teko gintis.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad pirminės išvados jo neįtikino ir kad jis vis dar mano, jog tai buvo Rusijos raketa.
Atkreipdamas dėmesį į šį kontrastą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus S. Peskovas Bideno administracijai pasakė retą komplimentą.
„Šiuo atveju prasminga atkreipti dėmesį į santūrią ir kur kas profesionalesnę Amerikos pusės reakciją“, – sakė jis.
Padidėjusi ir kartais skubota reakcija antradienio vakarą buvo geras įspėjimas, nurodė I. Lesseris. Tuo tarpu Šaltojo karo institucijos, kurios valdė tokią rizikas, pastaraisiais metais susilpnėjo.
„Tai buvo dalis W. Burnso pokalbio logikos – pabandyti sukurti tam tikras strateginio stabilumo priemones“, – sakė I. Lesseris.
Tačiau nesunku įsivaizduoti scenarijų, kuriame rusų raketa numuštų NATO lėktuvą virš Lenkijos, net jei tai būtų atsitiktinumas, sakė Prancūzijos strateginių tyrimų fondo direktoriaus pavaduotojas Bruno Tertraisas.
„XIX a. Prūsijos generolas ir karo teoretikas C. von Clausewitzas tai vadino „trintimi“, ir kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnė rizika kaupiasi, – sakė jis.
Tačiau, nepaisant to, kad Rusija dideliu mastu naudoja ginklus prieš civilinę infrastruktūrą ir „akivaizdžiai bando horizontaliai eskaluoti situaciją sutrikdydama energijos tiekimą“, jis sakė, kad „turime pripažinti, jog už Ukrainos ribų Rusija, nepaisant karštos retorikos, išlaikė šaltą protą“.
Taigi net ir po aštuonių mėnesių, sakė J. Tertrais, „eskalavimas iki kraštutinumų tebėra maža rizika“.
Vokietijos parlamento narys, užsienio reikalų ekspertas Norbertas Rottgenas sakė, kad karas Ukrainoje kelia „nerimą ir yra pavojingas“, tačiau JAV ir Lenkija į sprogimą Lenkijoje reagavo „šaltu protu“. Aljansas turi veikti remdamasis faktais, sakė jis.
„Niekas nenori eskalacijos“, – sakė jis, pažymėdamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol stengėsi „neliesti NATO“.
J. Rottgenas perspėjo pernelyg nepasitikėti teorija, kad V. Putino negalima „spausti į kampą“, kad jis nepadarytų ko nors neracionalaus.
„Tai yra V. Putino naratyvo dalis, ir jam tai sekasi – sakyti: „Jūs Vakaruose net negalite norėti, kad aš pralaimėčiau šį karą, nes tapsiu visiškai nenuspėjamas ir neracionalus, todėl nenorėkite mano pralaimėjimo“, – okupantų prezidento mintį apibūdino ekspertas.
Analizuoti V. Putiną yra svarbu, tačiau „pagrindinė pamoka yra ta, kad jis neturi būti apdovanotas už šį karą, kuris virto karo nusikaltimu“, – sakė J. Rottgenas.
V. Putinas nuo karinio konflikto, kuris klostėsi ne itin sėkmingai, „perėjo prie žiauraus karo, negailestingai naikinančio Ukrainą ir jos civilines struktūras“, sakė jis.
„Jis atsitraukia kare ir vietoj to vykdo karo nusikaltimus“, – pabaigė J. Rottgenas.
Buvęs Lenkijos gynybos ir užsienio reikalų ministras, o dabar Europos įstatymų leidėjas Radoslawas Sikorskis teigė, kad net jei tai, kas antradienį nukrito Lenkijos teritorijoje, buvo Ukrainos raketa, „didesnė tiesa yra ta, kad tai, kas įvyko, yra tiesioginis visiškai nepriimtino Rusijos išpuolio prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kuris yra karo nusikaltimas, rezultatas“.
Pasak jo, Rusija yra ne tik terorizmo rėmėja, bet dabar jau ir teroristinė valstybė.
Anot politiko, antradienio sprogimai turėtų paskatinti Lenkiją ir NATO sustiprinti savo priešlėktuvinę gynybą. Jis pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių NATO tiekimo Ukrainai centrų yra Žešuve, netoli kurio nukrito raketa, ir mažiau nei už 160 km nuo Lvovo, didžiausio Vakarų Ukrainos miesto.
„Bent jau galite padaryti daugiau, kad apsaugotumėte Lenkiją, – sakė jis. – O jei pasienyje įrengsite priešlėktuvinę gynybą, tikriausiai galėsite apsaugoti ir Lvovą.“
J. Shapiro teigė, kad nerimą dėl eskalavimo skatina tai, jog „Rusija pralaimi karą, bet niekas iš tikrųjų jo nelaimi“.
Jungtinės Valstijos turėtų stengtis įtikinti V. Putiną, kad jis bet kuriuo atveju pralaimi karą, nesvarbu, ar tai daro su branduoliniais ginklais, ar be jų, ir kad yra kitas, ne toks pavojingas, derybų kelias į karo pabaigą, kuris nekelia pavojaus nei jo režimui, nei pačiai Rusijai.
„Jūs nenorite įvaryti jo į kampą, bet padidinti rizikos jausmą, tuo pačiu sumažindami jo jausmą, kad jam reikia rizikuoti“, – aiškino jis.
Galų gale, sakė J. Shapiro, jei Rusija vis dėlto panaudos branduolinį ginklą, „tai įvyks tik todėl, kad mes laimėsime karą“.
Parengta pagal „New York Times“ inf.
