Gruodžio 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė valandą trukusį pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, per kurį V.Putinas melagingai pareiškė, jog Vakarų finansinė ir karinė pagalba Ukrainai sukuria situaciją, kurioje Ukrainos vyriausybė atvirai atmeta Maskvos ir Kijevo derybas, ir paragino O.Scholzą persvarstyti Vokietijos požiūrį į įvykius Ukrainoje. O.Scholzas pareiškė, kad bet koks diplomatinis konflikto Ukrainoje sprendimas turi apimti Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos teritorijos.
V.Putino ir O.Scholzo pokalbis atitiko gruodžio 1 d. JAV prezidento Joe Bideno diplomatinę uvertiūrą, kurioje J.Bidenas pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis su V.Putinu, jei Rusijos prezidentas ieškos būdų, kaip užbaigti karą, nors J.Bidenas pripažino, kad artimiausiu metu jis neplanuoja to daryti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gruodžio 2 d. atsakė į J.Bideno komentarus, pareikšdamas, kad J.Bidenas, regis, reikalauja išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos kaip išankstinės derybų sąlygos, ir teigė, kad karas bus tęsiamas.
V.Putino ir D.Peskovo pareiškimai dėl derybų sekė po gruodžio 1 d. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdyje, kuriame jis pakartojo lygiai tą patį reikalavimą, kurį Kremlius iškėlė JAV ir NATO prieš vasario 24 d. invaziją.
S.Lavrovas pareiškė, kad Rusijos pareigūnai bus pasirengę kalbėtis su Vakarų pareigūnais, jei Vakarai parodys norą aptarti 2021 m. gruodį Rusijos pareigūnų pasiūlytus dokumentus. Rusijos užsienio reikalų ministerija 2021 m. gruodžio 17 d. paskelbė savo „saugumo garantijų“ reikalavimų JAV ir NATO projektą, kuriame buvo reikalaujama plataus sąrašo nuolaidų dėl NATO ir Vakarų karinių veiksmų Europoje, įskaitant, kaip tuo metu pažymėjo ISW, „moratoriumą NATO plėtrai, atšaukti 2008 m. NATO Bukarešto viršūnių susitikimo deklaraciją, kuria teigiama, jog Ukraina ir Gruzija gali tapti NATO narėmis, moratoriumą steigti karines bazes buvusių sovietinių ir dabartinių NATO nepriklausančių valstybių teritorijose, nedislokuoti smogiamosios ginkluotės šalia Rusijos ir grąžinti NATO į 1997 m., kai buvo pasirašytas Rusijos ir NATO steigimo aktas.
Vasario 17 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame grasino imtis karinių-techninių priemonių, atsakydama į JAV ir NATO atsisakymą derėtis šiuo pagrindu – tos karinės-techninės priemonės buvo po savaitės prasidėjusi invazija į Ukrainą.
ISW jau anksčiau tikino, kad Vladimiro Putino retorika rodo, jog jis nėra suinteresuotas rimtomis derybomis su Ukraina ir siekia maksimalistinių karo tikslų. Tikėtina, kad V.Putinas, S.Lavrovas ir D.Peskovas šiuos pareiškimus dėl derybų padarė siekdami sudaryti Vakarų pareigūnams įspūdį, kad Rusiją reikia įkalbėti derėtis.
Kremlius ketina sukurti tokią dinamiką, kai Vakarų pareigūnai siūlo Rusijai išankstines nuolaidas, tikėdamiesi įtikinti Rusiją pradėti derybas, nereikalaudami mainais iš Rusijos didelių išankstinių nuolaidų. V.Putino, S.Lavrovo ir D.Peskovo pareiškimuose pabrėžiama, kokios gali būti kai kurios iš tų pageidaujamų prevencinių nuolaidų: mažesnė Vakarų finansinė ir karinė pagalba Ukrainai, Rusijos neteisėtos Ukrainos teritorijos aneksijos pripažinimas ir NATO bei Vakarų karinių veiksmų Europoje apribojimai.
Kremlius taip pat miglotai kalbėjo apie derybas, greičiausiai siekdamas įtikinti Vakarų pareigūnus pradėti derybų procesą aiškiai neapibrėžus, ar derybomis siekiama paliaubų, taikos proceso, ar galutinio taikos susitarimo.
Rusijai būtų naudingas laikinas susitarimas su Ukraina ir Vakarų šalimis, kuriuo būtų padaryta karo veiksmų pertrauka, leidžianti Rusijai sustiprinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas būsimoms karinėms operacijoms, siekiant maksimalistinių tikslų Ukrainoje. Tačiau V.Putinas nerodė didelio susidomėjimo tokiomis paliaubomis, o Kremlius ir toliau kelia reikalavimus, prilygstančius visiškam Vakarų pasidavimui, o tai tik rodo, kad V.Putinas tebėra susitelkęs į karinės pergalės siekimą. Vakarų lyderiai atmetė Kremliaus pastangas ir dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainai.
J.Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bendroje spaudos konferencijoje gruodžio 1 d. pakartojo savo įsipareigojimą remti Ukrainą jos kare su Rusija. J.Bideno ir E.Macrono bendrai parodyta parama Ukrainai ir O.Scholzo primygtinis reikalavimas visiškai išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos rodo, kad Prancūzija, Vokietija ir JAV šiuo metu nėra pasirengusios siūlyti Rusijai didelių prevencinių nuolaidų.
J.Bidenas pridūrė, kad „mintis, jog V.Putinas kada nors nugalės Ukrainą, yra nesuvokiama“. Rusija bando pasinaudoti savo koordinuota raketų smūgių kampanija prieš Ukrainos infrastruktūrą ir su tuo susijusia humanitarine padėtimi Ukrainoje, kad padidintų spaudimą Vakarų pareigūnams siūlyti prevencines nuolaidas.
V.Putinas pokalbyje su O.Scholzu melagingai pareiškė, kad Rusijai neliko kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti raketų smūgius į taikinius Ukrainos teritorijoje. Rusija gali tikėtis sukelti nepagrįstų žmonių kančių, galbūt sukelti dar vieną pabėgėlių bangą, kad paspaustų Vakarų pareigūnus siūlyti prevencinių nuolaidų, nes Rusijos kariuomenei nepavyko pasiekti strateginės sėkmės.
Rusija vis dar kelia grėsmę Ukrainos energetikos tinklams ir civiliams gyventojams, nepaisant to, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos, esant dabartiniam Ukrainos oro gynybos pajėgumų lygiui, sėkmingai numuša Rusijos raketas ir dronus.
Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 72 % iš 239 Rusijos sparnuotųjų raketų ir 80 % iš 80 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed-136“, paleistų per lapkričio mėn.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ignatas taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių ir Vakarų teikiamos priešlėktuvinės gynybos sistemos išnaudojo Rusijos raketų atsargas ir privertė rusus kompensuoti mažėjančias didelio tikslumo raketų atsargas naudojant gerokai mažiau tikslesnes Kh-55, skirtas tik branduolinėms galvutėms nešti. Tačiau Ignatas pareiškė, kad Kh-55 raketų naudojimas kartu su kitomis raketomis ir bepiločiais lėktuvais taip pat alina Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Vis dėlto nedidelė dalis Rusijos smūgių, įveikiančių Ukrainos oro gynybą, daro didelį poveikį Ukrainos kritinei infrastruktūrai, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl pastarųjų smūgių šeši milijonai ukrainiečių liko be elektros energijos.
Tikėtina, kad Rusija ir toliau taikysis į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, bent jau tol, kol Rusijos ginklai galės prasiskverbti pro šalį, kad būtų pasiektas poveikis. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino, kad Rusijos vykdoma kritinės svarbos taikinių naikinimo (SODCIT) strategija nėra tokia veiksminga, kokia būtų buvusi ankstesniuose karo etapuose, atsižvelgiant į tai, kad ukrainiečiai sėkmingai mobilizavo visuomenę. ISW ir toliau tikina, kad Rusijos smūgiai svarbiausiai infrastruktūrai greičiausiai nepalauš ukrainiečių valios.
Papildomos Vakarų teikiamos priešlėktuvinės gynybos sistemos skatina Rusijos karo šalininkų bendruomenę abejoti ilgalaikiu Rusijos raketų kampanijos tvarumu.
Keletas žinomų Rusijos karinių tinklaraščių autorių pažymėjo, kad Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemų susitelkimas Ukrainoje apsunkina Rusijos galimybes vykdyti raketinius smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, ir pareikalavo, kad Kremlius paspartintų savo raketinę kampaniją.
Vienas karinis tinklaraštininkas netgi pakartojo Vakarų vertinimus, kad dabartiniai Rusijos raketų smūgiai turės menką poveikį fronto linijoms, nebent rusai atsisakys savo kvailysčių ir greitai užbaigs kampaniją. ISW anksčiau rašė apie panašų karinių tinklaraštininkų susirūpinimą dėl JAV suteiktų HIMARS sistemų, kurios leido Ukrainos pajėgoms sėkmingai vykdyti puolimo stabdymo kampanijas. Tokia panika tarp Rusijos karinių tinklaraštininkų pabrėžia Rusijos raketų kampanijos pažeidžiamumą, jei Vakarai ir toliau stiprins Ukrainos oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus.
Rusija kelia sąlygas derėtis dėl Zaporožės atominės elektrinės demilitarizavimo mainais į Ukrainos garantiją, kad dujos į Europą ir toliau bus tiekiamos naftotiekiu „Družba“, tačiau Rusija greičiausiai pažeistų bet kokį tokį susitarimą ir kaltintų Ukrainą, kad ji jo nesilaiko.
Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pareiškė, kad tarptautinės derybos dėl saugumo zonos aplink Enerhodare, Zaporožės srityje, esančią Zaporožės atominę elektrinę tęsiasi, o Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad tikisi, jog TATENA, Rusija ir Ukraina pasieks susitarimą iki metų pabaigos.
Gruodžio 2 d. Rusijos opozicijos leidinys „Meduza“, remdamasis savo šaltiniais Kremliuje, pranešė, kad Rusija ruošiasi pasitraukti iš Zaporožės atominės elektrinės, tačiau nepatikslino, ar pasitraukimas bus taikomas tik kariniams daliniams, ar apims ir okupacinės valdžios administratorius. Tikėtina, kad toks susitarimas apimtų bent jau karinį personalą ir įrangą.
Gruodžio 1 d. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusija iš įvairių okupuotos Zaporožės srities dalių atitraukia karines pajėgas ir okupacinę administraciją, o gruodžio 2 d. Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pranešė, kad Zaporožės atominėje elektrinėje yra tik 500 rusų kariškių ir kad pasitraukiantys rusų kariškiai Enerhodaro pramoninėje zonoje užkasė 300 minų.
„Meduza“ pranešė, kad Kremlius tikisi, jog Ukraina garantuos nenutrūkstamą dujų pumpavimą naftotiekiu „Družba“, kuris taps pagrindiniu Rusijos dujų transportavimo į Europą būdu gruodžio 5 d., kai įsigalios Europos Sąjungos embargas vandeniu transportuojamoms rusiškoms dujoms. Tačiau, kaip ISW jau anksčiau yra pranešusi, Rusija ir jos įgaliotiniai jau seniai pažeidinėja taikos susitarimus, sudarytus su Ukraina ir kitomis valstybėmis, o vėliau dėl to kaltina kitą šalį ir, pasinaudodami kaltės svertais, nesilaiko savo pačios įsipareigojimų.
Demilitarizavus Zaporožės atominę elektrinę ir neišvedus Rusijos pajėgų iš platesnės vakarinės Zaporožės srities, nebūtų pašalinta ar sumažinta nuolatinė grėsmė dėl atominės elektrinės. Net jei Rusija išvestų savo pajėgas ir okupacinę administraciją iš Enerhodaro, Rusijos pajėgos vis tiek kontroliuotų aplinkinę teritoriją ir išlaikytų galimybę smogti į visas aplinkines teritorijas, įskaitant ir pačią Zaporožės atominę elektrinę.
Atvirkščiai, kol karinė padėtis pietų Ukrainoje nesikeis, Rusija greičiausiai kaltintų Ukrainos pajėgas pažeidus susitarimo sąlygas ir pasinaudotų tokiais kaltinimais, kad pateisintų atominės elektrinės remilitarizavimą ir nustatytų ilgalaikes informacines sąlygas, siekdama melagingai pakenkti Ukrainos gebėjimui saugiai eksploatuoti atominę elektrinę ir įsipareigoti laikytis bet kokių būsimų paliaubų ar taikos susitarimų.
Parengta pagal „understandingwar.org“ inf.
