Penktadienį turėtų būti paskelbti trys gynybos ir saugumo politikos dokumentai, kuriais planuojama stipriai pakeisti šalies, kurios pokario konstitucija net oficialiai nepripažįsta kariuomenės, gynybinę architektūrą.
„Kardinalus mūsų gynybos pajėgumų sustiprinimas yra skubiausias iššūkis šioje itin įtemptoje saugumo aplinkoje, – savaitgalį sakė ministras pirmininkas Fumio Kišida. – Per ateinančius penkerius metus mes skubiai didinsime savo gynybos pajėgumus“.
Šį pokytį lėmė Tokijo nuogąstavimai dėl didėjančios Kinijos karinės galios ir regioninės pozicijos, taip pat dėl įvairių grėsmių, pradedant Šiaurės Korėjos raketų paleidimais ir baigiant Rusijos invazija į Ukrainą.
Susiję straipsniai
Svarbiausias naujosios politikos elementas – įsipareigojimas iki 2027 metų padidinti išlaidas iki 2 proc. BVP, kad Japonija atitiktų NATO narių lygį. Anksčiau išlaidos gynybai šalyje siekė 1 proc. BVP.
Šiais pinigais bus finansuojami projektai, įskaitant tai, ką Japonija vadina „atsakomojo smūgio pajėgumais“, t. y. gebėjimu smogti, net ir prevenciškai, į šaliai grėsmę keliančius raketų paleidimo objektus.
Anksčiau Japonija vengė įsigyti tokių pajėgumų dėl ginčų, ar tai nepažeistų Konstitucijoje nustatyto savigynos apribojimo.
Teigiama, kad politiniuose dokumentuose bus pabrėžiama, jog Japonija ir toliau laikosi „į savigyną orientuotos saugumo politikos“ ir „netaps karine galia“.
Pranešama, kad dalį šių pajėgumų sudarys iki 500 JAV gamybos sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, kurias Japonija svarsto įsigyti kaip atsarginį variantą, kol šalyje bus kuriamos ilgesnio nuotolio raketos.
Japonija taip pat paskelbė planus kartu su Italija ir Jungtine Karalyste kurti naujos kartos naikintuvą ir, kaip pranešama, planuoja statyti naujus šaudmenų sandėlius ir paleisti palydovus, kurie padėtų vykdyti galimus atsakomuosius smūgius.