Gynybos štabo viršininkas admirolas seras T.Radakinas trečiadienį Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitinio centro auditorijai sakė, kad Kremlius planavo staigiai užpulti ir užimti Ukrainą, o vietoj to įsitraukė į beveik 10 mėnesių trunkantį konfliktą.
„Taigi, leiskite man šįvakar pasakyti (Vladimirui) Putinui tai, ką jo paties generolai ir ministrai tikriausiai bijo pasakyti, – kalbėjo britų kariuomenės vadas. – Rusijai kritiškai trūksta artilerijos šaudmenų. Tai reiškia, kad jų gebėjimas vykdyti sėkmingas puolamąsias sausumos operacijas sparčiai mažėja.“
„Nėra jokios paslapties, kodėl taip yra. V.Putinas planavo 30 dienų karą, tačiau rusų ginklai šaudo jau beveik 300 dienų. Spinta yra tuščia. Morališkai, konceptualiai ir fiziškai V.Putino pajėgos senka“, – pridūrė jis.
Šis admirolo pareiškimas yra naujausias iš eilės panašių Vakarų ir Ukrainos vadovų bei pareigūnų pasisakymų apie senkančias Rusijos pajėgų atsargas, nors būta įrodymų, kad Rusija, karui tęsiantis, gamina naują amuniciją.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidento vyresnysis patarėjas Michailas Podoliakas sakė manantis, kad Rusija turi tik tiek sparnuotųjų raketų, kad jų užtektų dar „dviem ar trims“ masiniams smūgiams prieš Ukrainą, o pirmoji Irano bepiločių lėktuvų partija beveik baigėsi.
Ukrainos vertinimu, Rusija karą pradėjo turėdama 900 raketų „Iskander“, o lapkričio pabaigoje, panaudojusi 829 ir pagaminusi 48 raketas, nepaisant ekonominių sankcijų, jų turėjo tik 119. Ekspertai, tyrę Kijeve nusileidusių sparnuotųjų raketų Kh-101 fragmentus, padarė išvadą, kad kai kurios jų buvo pagamintos nuo vasaros.
Tačiau Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos infrastruktūrą, nutraukdama elektros energijos tiekimą milijonams žmonių arba priversdama juos racionalizuoti energiją. Praėjusią savaitę šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė energetikos tinklo buvo sugriauta dėl viena po kitos spalio 10 d. prasidėjusių raketų atakų bangų.
Susiję straipsniai
T.Radakinas taip pat siekė įrodyti, kad Jungtinė Karalystė turi palaikyti JAV ir būti įsitraukusi į opoziciją Kinijai, nes „mintis, kad galima atskirti saugumą Europoje nuo saugumo Ramiajame vandenyne, atrodo sudėtinga“ – ir iškėlė idėją, kad JK galėtų reguliariai dislokuoti lėktuvnešį Indijos ir Ramiajame vandenynuose.
Pasak jo, Europa negali sau leisti apsiginti be JAV dėl Pentagono gynybos biudžeto dydžio. „Per 10 metų NATO priklausančioms Europos valstybėms prilygti dabartinėms JAV investicijoms į mūsų saugumą kainuotų daugiau kaip 300 mlrd. dolerių“, – sakė jis.
Taip pat buvo netradiciškai bandoma apginti JK branduolinio atgrasymo priemones, pusiau atsiprašant už jas. „Mūsų požiūris į bombos turėjimą yra labai britiškas: lengva gėda“, – sakė kariuomenės vadas ir teigė, kad Vakarų išplėstinės branduolinio atgrasymo priemonės padėjo apsaugoti Rytų Europos šalis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.