Socialiniuose tinkluose publikuotame vaizdo įraše su „Wagner Group“ kariais, J.Prigožinas bandė teisintis dėl to, kad „Wagner Group“ nepadarė pažangos Bachmute, iš dalies palaikydamas ankstesnį Karo studijų instituto (ISW) vertinimą, kad Rusijos pajėgos šiame karštajame fronto taške yra pasiekusios kulminaciją.
Antradienį, sausio 3 d., Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“ papildė gruodžio 31 d. interviu su J.Prigožinu, kuriame karinės grupės finansininkas teigė, kad „Wagner Group“ pajėgos dislokuotos Bachmute nepajėgia pralaužti Ukrainos gynybos sienų.
Vaizdo įraše J.Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ puolamosios operacijos Bachmute yra labai sunkios, nes kiekvienas namas Bachmute yra „tvirtovė“, kad ukrainiečiai kas 10 metrų yra įrengę gynybines linijas ir kad Rusijos pajėgos turi valyti pastatą po pastato.
Anksčiau 2022 m. spalį J.Prigožinas teigė, kad Bachmute veikiančios „Wagner“ pajėgos per dieną pasistūmėja 100–200 metrų.
„Tikėtina, kad J.Prigožinas sudaro informacines sąlygas kaltinti „Wagner Group“, Rusijos gynybos ministeriją arba Rusijos pramonės bazę nesugebėjimu užimti Bachmutą“, – nurodo JAV analitikai.
Pasak jų, per veikiausiai surežisuotą ir parengtą klipo segmentą, „Wagner Group“ kariai pasakojo J.Prigožinui, kad jiems nepavyko pralaužti Ukrainos linijų Bachmute dėl nepakankamų šarvuočių, šaudmenų ir 100 mm šovinių atsargų.
Šiuo pareiškimu siekiama atleisti „Wagner Group“ ir jos įkūrėją J.Prigožiną nuo asmeninės atsakomybės, o nesugebėjimą užimti Bachmuto priskirti didesnėms Rusijos išteklių paskirstymo problemoms, apie kurias Rusijos ir Ukrainos šaltiniai vis dažniau kalba nuo gruodžio pabaigos.
„Patriotiniai“ filmai apie karą Ukrainoje
Sausio 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino virtinę instrukcijų Rusijos tarnyboms ir aukšto rango pareigūnams, kuriomis, anot instituto, tikėtina, siekiama atkreipti dėmesį į išsakytą kritiką dėl Kremliaus elgesio su kariškiais ir parodyti Kremlių kaip karo metu aktyviai veikiančią ir įsitraukiančią instituciją.
Šiomis išleistomis instrukcijomis akivaizdžiai siekiama reaguoti į karių motinų skundus, išsakytus per lapkričio 25 d. vykusį surežisuotą susitikimą su V. Putinu.
Vienuolika instrukcijų skirta keliems aukšto rango Rusijos vyriausybės nariams, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, ministrą pirmininką Michailą Mišustiną ir Maskvos merą Sergejų Sobjaniną, ir vyriausybės agentūroms (įskaitant Rusijos gynybos ministeriją).
Šiais įsakymais siekiama institucijoms nurodyti, kaip bendradarbiauti su kitomis agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų parengtas rekomendacijų sąrašas, kaip spręsti ir tobulinti karių aprūpinimo, išmokų ir sveikatos priežiūros procesus.
V. Putinas nurodė Rusijos kultūros ministerijai padėti nevyriausybinei organizacijai „Tėvynės karių šeimų komitetas“ kuriant dokumentinius filmus ir kitą medžiagą, skirtą Rusijos pajėgų Ukrainoje „drąsai ir didvyriškumui“ parodyti. Taip pat įsakyta skatinti vietinių dokumentinių filmų, skirtų „kovoti su neonacistinės ir neofašistinės ideologijos plitimu“, rodymą.
JAV karo studijų instituto (ISW) teigimu, mažai tikėtina, kad šie nurodymai sukels reikšmingų pokyčių, o jiems įgyvendinti greičiausiai prireiks daug laiko.
„Tik patrankų mėsa“
Antradienį, sausio 3 d., Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos kariuomenė neseniai mobilizuotus rusus, parengtus artileristais ir tankistais, po jų mobilizacijos pasiuntė į pėstininkų dalinius Ukrainoje. Anot ISW, šie asmenys neturi formalaus pėstininkų parengimo.
„Nors ne pėstininkų grandžių naudojimas pėstininkų vaidmenyse nėra neįprastas dalykas, Rusijos kariuomenės praktika šiuo atveju greičiausiai yra labai problemiška“, – nurodo JAV karo studijų institutas.
Rusijos ginkluotosios pajėgos skyrė per mažai laiko mobilizuoto personalo apmokymui, kad jį būtų galima naudoti tose šakose, kuriose prieš siunčiant į fronto linijas jis anksčiau tarnavo. Jos tikrai neturėjo laiko apmokyti jų papildomos specializacijos.
Nuo dalinės mobilizacijos pradžios 2022 m. rugsėjį per operacijas Ukrainoje Rusijos pajėgos patyrė didelių artilerijos sistemų ir šarvuotosios technikos nuostolių, todėl, tikėtina, turi perteklinį personalą, kuris apmokytas naudoti tik specifinę karinę įrangą.
Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatis pranešė, kad šiuo metu Rusijos pajėgos Rytų Ukrainoje artilerijos sviedinius šaudo maždaug trečdaliu mažesniu intensyvumu nei 2022 m. vasarą.
Pasak analitikų, sumažėjusį Rusijos artilerijos ugnies intensyvumą veikiausiai lemia išsekusios šaudmenų atsargos. Pasirodė pranešimų, kad Rusijos pajėgos sąmoningai perkelia šaudmenis iš vieno fronto sektoriaus į kitą.
„Prastai apmokytų artileristų įtraukimas į pėstininkų dalinius, neapmokius jų pėstininkų kovinių veiksmų, greičiausiai pavers juos tik patrankų mėsa“, – teigia ISW analitikai.
Dėl sumažėjusių Rusijos karinio personalo pajėgumų greičiausiai dar labiau sustiprės Rusijos karinių tinklaraščių kritika Rusijos pajėgų stiprinimo pastangoms ir Rusijos gynybos ministerijai.
Vienas Rusijos karo tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu siūlymai sukurti penkias naujas artilerijos divizijas ir neseniai sukurta artilerijos divizija Luhansko liaudies respublikos (LNR) 2-ajame armijos korpuse bus personalo ir artilerijos amunicijos švaistymas, jei Rusijos gynybos ministerija ir toliau mokys šį personalą tik artilerijos srityje, nerengdama pėstininkų.
Kitas Rusijos karinis tinklaraštininkas netiksliai teigė, kad tankisto ar artileristo paskyrimas tarnauti kaip paprastam pėstininkui yra karo nusikaltimas, kurio net sovietų vadai nepadarė sunkiausiais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais 1941 m.
„Be abejo, nėra joks nusikaltimas skirti tam tikrų specialybių asmenis atlikti skirtingus vaidmenis ir misijas kare, o visų kariuomenių tankistai ir artileristai kare kartais kariavo kaip pėstininkai, kai jų sistemos buvo sunaikintos ar nepasiekiamos“, – nurodo JAV analitikai.
Rusijos tinklaraštininkas palygino dabartinę situaciją su panašiu incidentu 2015 m., kai Rusijos artilerijos dalinio dislokavimas kaip pėstininkų per Debalcevės užėmimo operaciją Donecko srityje lėmė 80 proc. dalinio karių žūtį, ir teigė, kad tokius sprendimus priimantys Rusijos vadai turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai nuolat kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją už prastą dalinės mobilizacijos vykdymą.
Pasak analitikų, ši kritika greičiausiai vyks toliau, nes Kremliaus pajėgų stiprinimo pastangos lemia pablogėjusius personalo pajėgumus, kurie tikriausiai dar labiau apribos Rusijos kariuomenės galimybes pasiekti bet kokią operacinę sėkmę Ukrainoje.
Hiperbolizuota karo tinklaraštininkų kritika dėl kariuomenės personalo praktikos rodo vis didėjantį šios bendruomenės narių priešiškumą ir skepticizmą kariuomenės atžvilgiu.
