Analitikai skelbia apie milžiniškus Rusijos pajėgų praradimus: jau neteko beveik pusės pagrindinių tankų

Remiantis Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) atliktais skaičiavimais, po devynis mėnesius trukusių kovų Ukrainoje Rusijos kariuomenė neteko beveik 40 proc. prieškarinio tankų parko.

Remiantis Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) atliktais skaičiavimais, po devynis mėnesius trukusių kovų Ukrainoje Rusijos kariuomenė neteko beveik 40 proc. prieškarinio tankų parko.<br>AP/Scanpix nuotr.
Remiantis Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) atliktais skaičiavimais, po devynis mėnesius trukusių kovų Ukrainoje Rusijos kariuomenė neteko beveik 40 proc. prieškarinio tankų parko.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainoje sunaikinti Rusijos tankai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainoje sunaikinti Rusijos tankai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos tankai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos tankai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-02-16 11:09, atnaujinta 2023-02-16 16:27

Kai kurių svarbiausių kovose naudotų tankų nuostoliai siekia net 50 proc., todėl Rusija priversta griebtis vis dar nemažų šaltojo karo laikų atsargų.

Apskaičiuota, kad Ukrainos tankų skaičius išaugo dėl to, nes gynėjams pavyko sėkmingai perimti dalį okupantų tankų, taip pat ir dėl Vakarų sąjungininkų tiekiamų sovietinių laikų tankų Ukrainai.

Tyrimų instituto pirmininkas Johnas Chipmanas teigė, kad karas buvo politinė ir karinė Rusijos nesėkmė, išryškinusi vadovavimo trūkumus ir amunicijos deficitą, nepaisant Kremliaus pastangų modernizuoti karą.

„Rusijos veiksmai per pastaruosius metus sukėlė klausimų ne tik dėl jos kariuomenės ir vyresniosios karinės vadovybės kompetencijos, bet ir dėl vadovavimo darnos“, – sakė jis, pradėdamas IISS kasmetinį pasaulio ginkluotųjų pajėgų karinio balanso auditą.

Analitinio centro duomenys daugiausia pagrįsti viešai prieinamais dronų, palydovų ir mūšio lauko vaizdais nuo karo pradžios iki lapkričio pabaigos, nors dėl konflikto skaičiai gali būti tik apytikriai.

Pagrindiniai skaičiavimai rodo, kad Rusijos kariuomenės tankų skaičius sumažėjo 38 proc. – nuo 2 927 iki 1 800. Ypač dideli nuostoliai patirti 2013 m. pirmą kartą kariuomenei pristatyto modernizuoto T-72B3 tanko modelio.

Dideli nuostoliai mūšio lauke reiškė, kad Rusija neteko „apie 50 proc. prieš invaziją turėtų tankų parko, o lėta pramoninė gamyba privertė Maskvą pasikliauti savo senesniais sandėliuojamais ginklais kaip atsarginėmis priemonėmis“, – sakė J.Chipmanas.

Per didelis Rusijos optimizmas lėmė, kad karo pradžioje ji patyrė didelių tankų nuostolių, ypač per nepavykusį Kijevo puolimą, kai keliuose į šiaurę nuo sostinės buvo sunaikinta daug tankų ir šarvuočių, judančių konvojumi. Nepavykus puolimui, daugelis kitų tankų buvo tiesiog perimti arba nuvilkti vilkikais.

Rusijos kariai tikėjosi, kad bus sutikti Ukrainoje, ir kai kuriais atvejais net vežėsi paradinius drabužius, tikėdamiesi, kad po „blitzkriego“ tankai bus panaudoti paradui Kijevo gatvėse surengti. Vietoj to juos atmušė ukrainiečių artilerija ir pėstininkai, naudojantys prieštankinius ginklus.

Tankų taktikos gerėjimo ženklų beveik nematyti – manoma, kad kelios dešimtys tankų buvo prarasti per kovas nuo sausio pabaigos, kol kas nesėkmingai mėginant užimti Donbaso Vuhledaro miestą. Naudodama žvalgybinius dronus, Ukraina sugebėjo naikinti tankus savo artilerija.

Tačiau nors mūšio lauke patirti nuostoliai yra pastebimi, Rusija saugyklose laiko daug senų tankų, kurių šiuo metu yra apie 5 000, o tai reiškia, kad Maskva dar kurį laiką gali tęsti puolimo strategiją.

Tačiau, pasak IISS analitiko Henry Boydo, Ukrainos tankų skaičius padidėjo nuo 858 iki 953, nes ji iš dalies kompensavo savo nuostolius, perimdama iš Rusijos apie 500 tankų, kurių nemažai panaudojo. Be to, nemažai tankų jai padovanojo Lenkija, Čekija ir kitos valstybės, turinčios sovietinių laikų ginkluotės, tačiau šiuo metu jos tankų pajėgos vis dar yra perpus mažesnės nei Rusijos.

Kijevas tikisi per ateinančius porą mėnesių gauti vakarietiškų tankų ir kovinių mašinų, kurias planuoja panaudoti siekdamas proveržio mūšio lauke. Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį įspėjo, kad kol kas ji turi tik pusę bataliono „Leopard 2“ tankų, kuriuos gali siųsti Ukrainai, 14 naujesnių A6 tipo „Leopard“ tankų, be trijų iš Portugalijos.

Lenkija taip pat įsipareigojo nusiųsti Kijevui batalioną „Leopard 2“ tankų ir šiuo metu apmoko Ukrainos karius jais naudotis, tačiau B.Pistorius teigė, kad daugelis jų nėra tinkami mūšiui.

Sausumos karo analitikas Benas Barry sakė, kad, jo nuomone, Ukraina galiausiai gaus maždaug ketvirtadalį iš 1 000 tankų ir kovos mašinų, kurių ji prašė.

Tai gali suteikti jai taktinį pranašumą, jei kartu bus pateikta pakankamai šaudmenų ir atsarginių dalių, aiškino B.Barry. Net ir tokiu atveju, nėra aišku, „ar Kijevas turės pakankamai kovinės galios greitai išstumti Rusijos pajėgas“.

B.Barry padarė išvadą, kad dėl to galima tikėtis dar vienų kruvinų metų, per kuriuos kovos bus nenuspėjamos – po laikotarpio, per kurį, kaip manoma, abiejose pusėse žuvo ar buvo sužeista mažiausiai 200 000 žmonių.

Generalinis inspektorius: vokiški tankai Ukrainoje bus jau kovą

Vokietijos Bundesvero generalinis inspektorius Eberhardas Zornas pareiškė manąs, kad Berlyno pažadėtos pėstininkų kovos mašinos ir tankai Ukrainoje bus jau kovą.

„Manau, kad mūsų „Leopardai“ ir „Marder“ jau kovą bus naudojami Ukrainoje“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje. Kartu Ukrainą esą sulauks ir atsarginių dalių bei reikalingos amunicijos.

„Jei nusprendžiame perduoti ginklų sistemą, tai darome tvariai“, – teigė E. Zornas.

Vokietija po ilgų dvejonių sausio pradžioje pažadėjo Ukrainai 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Jos bus skirtos iš pramonės atsargų. Sausio gale Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perduos ir 14 modernių Bundesvero tankų „Leopard 2“.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.