Dėl rezoliucijos projekto, kurį remia apie 60 šalių, bus balsuojama pasibaigus debatams – manoma, kad ne anksčiau kaip ketvirtadienį. Jos tekste „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų“.
Kaip ir ankstesnėse rezoliucijose, joje dar kartą patvirtinamas JT „įsipareigojimas remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą“ ir raginama nedelsiant nutraukti karo veiksmus.
Tekste, kuris, kitaip nei Saugumo Tarybos rezoliucija, nesukuria privalomo teisės akto, reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.
Kyjivas tikisi, kad jį parems bent tiek pat valstybių, kiek spalio mėnesį, kai 143 šalys balsavo už rezoliuciją, smerkiančią Rusijos įvykdytą kelių Ukrainos teritorijų aneksiją.
Tuo tikslu, pasak diplomatinių šaltinių, Ukraina nustojo siekti, kad į ją būtų nedelsiant įtrauktas prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos planas, kurį jis pristatė lapkričio mėnesį.
„Manau, kad parengėme tekstą, kuris iš tiesų stengiasi sutelkti tarptautinę bendruomenę, stengiasi būti kuo nuoseklesnis ir pozityvesnis“, – sakė vienas Europos diplomatas.
Praėjus metams nuo invazijos į Ukrainą, tai taip pat bus žinia Rusijai, kad „ji negali pasiekti savo tikslų jėga“, pridūrė diplomatas, tikėdamasis, kad jei Maskva „jausis izoliuota, tam tikru momentu spaudimas bus per stiprus, kad jam būtų galima atsispirti“.
„Simbolinė rezoliucija“
Debatai dėl rezoliucijos, kuriuose dalyvaus daugybė Niujorke viešinčių ministrų, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, prasidės trečiadienį, 22.00 val. Lietuvos laiku.
Kai kurioms pasaulio Pietų šalims išreiškus nuovargį, kad Šiaurė pernelyg daug dėmesio skiria šiam karui, JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield teigė, kad parama taikai Ukrainoje „yra susijusi ne su pasirinkimu tarp JAV ir Rusijos“, o su „JT chartijos gynimu“.
Kinija taip pat vis labiau nerimauja, kad karas gali tapti nekontroliuojamas, ir nurodė, kad netrukus nori pateikti pasiūlymą, kaip rasti „politinį sprendimą“ dėl karo.
Kinija ir kitos šalys, ypač Indija, per kelis JT balsavimus dėl Ukrainos susilaikė.
„Jei Kyjivas nekalbės apie taiką, kyla pavojus, kad BRICS šalys pradės sakyti, jog Ukraina yra tikroji kliūtis taikai“, – sakė Tarptautinės krizių grupės analitikas Richardas Gowanas, turėdamas omenyje Braziliją, Indiją, Kiniją ir PAR.
„Štai kodėl JAV ir ES labai norėjo, kad šios savaitės tekste būtų nuorodos į karo veiksmų nutraukimą“, – sakė jis AFP.
„Priešiškų veiksmų nutraukimą“ lydi sąlyga, kad Rusija turi išvesti savo karius, nes paprastos paliaubos gali būti tik ramybė, leidžianti Rusijai persigrupuoti, pažymėjo diplomatai.
Jei ši rezoliucija iš esmės yra „simbolinė“, sakė R. Gowanas, jos nuopelnas bus tas, kad ji pabrėš Rusijos izoliaciją ir „pakirs Putino pretenzijas vadovauti kokiai nors didelei antivakarietiškai koalicijai“.
Per pastaruosius metus JT Generalinė Asamblėja balsavo dėl trijų rezoliucijų, kuriose reiškiamas nepritarimas Rusijos invazijai, ir už kiekvieną iš jų balsavo 140–143 nariai.
Penkios šalys sistemingai balsavo prieš – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja, o susilaikė mažiau nei 40 šalių.
Ketvirtąja rezoliucija balandžio mėnesį siekta sustabdyti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje, ir nors ji buvo sėkminga, sulaukė mažesnio palaikymo. Už ją balsavo tik 93, prieš – 24, o susilaikė 58 šalys.
