Jis ragino modernizuoti ginkluotąsias pajėgas, kurios turi „stiprinti savo kovinį pasirengimą ir savo karinius pajėgumus“.
Karinės išlaidos šiais metais turėtų augti 7,2 proc. iki 1,55 trln. juanių (224 mlrd. dolerių). 2022-aisiais jos didėjo 7,1 proc.
„Auga neapibrėžtumas išorės aplinkoje“, – 3 000 delegatų Didžiojoje liaudies salėje kalbėjo Li Keqiang. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomikai šiais metais, anot jo, turėtų augti „apie 5 proc.“
Jau pernai buvo siekiama 5,5 proc. augimo, tačiau dėl koronaviruso nulemtų uždarymų, priverstinio karantino ir masinių testavimų šis tikslas nebuvo pasiektas. 2022-aisiais Kinijos ekonomika augo tik 3 proc. Tai antras prasčiausias rodiklis nuo 1976-ųjų.
Li Keqiangas pažymėjo, kad ekonomikos atsigavimas yra svarbiau nei fiskalinė disciplina. Biudžeto deficitas šiais metais turėtų sudaryti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir būti 0,2 procentinio punkto didesnis nei pernai.
„Šiais metais svarbu prioritetą teikti ekonominiam stabilumui“, – sakė premjeras. Ypač reikalingos priemonės vartojimui didinti. Šiais metais miestuose tikimasi sukurti 12 mln. darbo vietų. Nedarbas, anot tikslų, turi sudaryti 5,5 proc., o infliacija – 3 proc.
Li Keqiangas savo kalboje kategoriškai pasisakė prieš Taivano nepriklausomybę ir ragino siekti „taikaus susivienijimo“. „Mes, kinai abiejose Taivano sąsiaurio pusėje, esame viena šeima – vieno kraujo“, – kalbėjo jis.
Kinija geostrateginiu požiūriu svarbią salą laiko savo dalimi ir grasina, esant reikalui, atsikovoti jėga. Įtampa pastaruoju metu didėja. Po Rusijos invazijos į Ukrainą tarptautinėje arenoje auga susirūpinimas, kad Kinija gali imtis panašių veiksmų prieš Taivaną.
Li Keqiangas savo maždaug valandos trukmės kalboje apie Rusijos invaziją neužsiminė nė vienu žodžiu.
