Savo pirmajame pranešime žiniasklaidai, kuris buvo surengtas antradienį dviejų sesijų politinio susitikimo metu, Qin Gangas išdėstė Kinijos užsienio politikos darbotvarkę ateinantiems metams, pristatydamas Kiniją ir jos santykius su Rusija kaip stiprybės ir stabilumo švyturį, o JAV ir jos sąjungininkes – kaip įtampos ir konfliktų šaltinį.
Ministras sakė, kad JAV pusė teigia, jog nori konkuruoti su Kinija, bet nesiekia konflikto, „tačiau iš tikrųjų JAV pusės vadinamoji konkurencija yra visiškas sulaikymas ir slopinimas, nulinės sumos žaidimas, kai tu mirsi, o aš gyvensiu“.
„Jei JAV nespaus stabdžių, o toliau greitės klaidingu keliu, jokie apsauginiai turėklai nesutrukdys nuvažiuoti nuo bėgių, ir neabejotinai kils konfliktas ir konfrontacija“, – kalbėjo Qin Gangas.
Kinijos užsienio reikalų ministras pareiškė: Ukrainos krizę valdo „nematoma ranka“
Jis taip pat gynė glaudžią Kinijos ir Rusijos draugystę – santykius, kuriuos Vakarai atidžiai stebi dėl karo Ukrainoje. Jis sakė, kad Pekino ir Maskvos ryšiai „yra pavyzdys pasauliniams užsienio santykiams“.
„Kinijai ir Rusijai dirbant kartu, pasaulis turės varomąją jėgą, – sakė jis. – Kuo labiau pasaulis tampa nestabilus, tuo labiau būtina, kad Kinija ir Rusija nuolat plėtotų savo santykius.“
Ministras sakė, kad abiejų šalių vadovai palaiko „glaudžius ryšius“, o „valstybių vadovų“ santykiai yra šių santykių pagrindas. „Strateginė partnerystė... tikrai stiprės“, – pažadėjo Qin Gangas.
Jo komentarai sutapo su pirmadienį Kinijos lyderio Xi Jinpingo pasakyta kalba politiniams delegatams, kurioje jis pasmerkė tai, ką pavadino JAV vykdomu Kinijos „slopinimu“.
„Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, vykdė visapusišką Kinijos sulaikymą, apsupimą ir slopinimą, o tai sukėlė precedento neturinčius rimtus iššūkius mūsų šalies vystymuisi“, – sakė jis.
Pastaraisiais metais Kinijos ir JAV santykiai smarkiai pablogėjo, o pastangos juos pataisyti žlugo šių metų pradžioje, kai JAV numušė Kinijos šnipinėjimo balioną, skridusį JAV oro erdvėje. Kinija tvirtina, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ir kad JAV reagavo pernelyg skubotai.
Qin Gangas kaltino JAV dėl pablogėjusių santykių, konkrečiai nurodydamas baliono incidentą, taip pat įtampą dėl Taivano ir karo Ukrainoje. Jis teigė, kad konfliktą Ukrainoje, atrodo, paskatino „nematoma ranka... naudojanti Ukrainos krizę tam tikroms geopolitinėms darbotvarkėms, skatinanti konflikto pratęsimą ir eskalavimą“.
Susiję straipsniai
Kinija pristatė save kaip taikdarę šiame konflikte, tačiau praktiškai palaikė Rusiją. Neseniai ji paskelbė 12 punktų taikos planą, kuriame, pasak analitikų, iš esmės pakartojamos Pekino pastarųjų metų nuostatos.
Qin Gangas teigė, kad Maskvos ir Pekino santykiai nėra nukreipti prieš jokią trečiąją šalį, nekelia grėsmės jokiai šaliai ir į juos negali kištis jokia trečioji šalis.
Kinijos užsienio reikalų ministras tikino, kad „JAV elgėsi veidmainiškai, kai gynė Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet negynė Kinijos pretenzijų į Taivaną, taip pat kai kaltino Kiniją svarstant galimybę apginkluoti Rusiją, kai ši apginkluoja Taivaną“.
Jis taip pat kaltino JAV dėl įtampos dėl Taivano, į kurį Pekinas pretenduoja kaip į savo provinciją ir yra prisiekęs prireikus aneksuoti jėga.
„Taivano klausimas yra JAV ir Kinijos santykių politinių pamatų pagrindas ir pirmoji raudona linija, kurios negalima peržengti JAV ir Kinijos santykiuose“, – sakė jis.
Qin Gangas sakė, kad tikėjosi klausimo apie Taivaną, todėl su savimi atsinešė Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos kopiją, prieš tai perskaitęs skirsnį, kuriame teigiama, kad Taivanas yra „šventa“ Kinijos dalis.
Ministro spaudos konferencijoje buvo išdėstyti Kinijos užsienio politikos ketinimai naujai penkerių metų politinei kadencijai, kuri prasidėjo praėjusių metų spalio mėn. perrinkus Xi Jinpingą Kinijos komunistų partijos vadovu ir šią savaitę paskelbus naujus vyriausybės paskyrimus.
Qin Gangas pabrėžė, kad Kinija yra pasaulinio stabilumo ir klestėjimo jėga, įkvepianti modernizaciją visame pasaulyje, ypač pasaulio pietuose. Jis sakė, kad Kinijos pasiekimai „griauna mitą, kad modernizacija yra vesternizacija“.
Jis sakė, kad Kinija gali pasiūlyti pasaulinių iššūkių sprendimus, tačiau kiti „užgrobia mikrofoną“.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.