Kas slypi už susirėmimų Sudane?
Susirėmimai kilo prasidėjus kovai dėl valdžios tarp dviejų pagrindinių Sudano karinio režimo frakcijų.
Sudano ginkluotosios pajėgos iš esmės yra ištikimos faktiniam šalies valdovui generolui Abdeliui Fattah al-Burhanui, o sukarintos Greitosios paramos pajėgos (RSF), kurias sudaro milicija, seka buvusiu karo vadu generolu Mohamedu Hamdanu Dagalo, žinomu kaip Hemedti.
Mūšiai kilo po įnirtingų A.F. al-Burhano ir M.H.Dagalo nesutarimų dėl planuojamo RSF integravimo į reguliariąją kariuomenę – esminės sąlygos galutiniam susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti krizę, kilusią po 2021 metų karinio perversmo, kurį jie kartu ir surengė.
Šios kovos dėl valdžios šaknys siekia metus prieš 2019 m. sukilimą, per kurį buvo nuverstas diktatoriškas valdovas Omaras al Bashiras, sukūręs grėsmingas saugumo pajėgas, kurias sąmoningai supriešino tarpusavyje.
Kai po O. al Bashiro nušalinimo žlugo pastangos pereiti prie demokratinės civilių vadovaujamos vyriausybės, atrodė, kad galimas susidorojimas yra neišvengiamas. 2022 m. pradžioje diplomatai Chartume perspėjo, kad baiminasi tokio smurto protrūkio. Pastarosiomis savaitėmis įtampa dar labiau padidėjo.
Kaip išsivystė karinė konkurencija?
RSF įkūrė O. al Bashiras, siekdamas numalšinti sukilimą Darfūre, kuris prasidėjo daugiau nei prieš 20 metų dėl to, kad centrinė Sudano vyriausybė politiniu ir ekonominiu požiūriu nustūmė vietos gyventojus į užribį. RSF pajėgos taip pat buvo žinomos „Janjaweed“ (liet. džandžavidų) vardu, kurie buvo siejami su plačiai paplitusiais žiaurumais.
2013 m. O. al Bashiras pertvarkė džandžavidus į pusiau organizuotas sukarintas pajėgas ir suteikė jų vadams karinius laipsnius, išsiuntė juos malšinti sukilimo Pietų Darfūre, o vėliau daugelį jų išsiuntė kariauti į karą Jemene ir vėliau – į Libiją.
Hemedti vadovaujamos RSF ir A.F. al-Burhano vadovaujamos reguliariosios karinės pajėgos bendradarbiavo, kad 2019 m. nuverstų O. al Bashirą. Tuomet RSF išvaikė taikų sėdimąjį streiką, surengtą priešais karinę būstinę Chartume, nužudydami šimtus žmonių ir išprievartaudami dar dešimtis.
Valdžios pasidalijimo susitarimą su protestams prieš O. al Bashirą vadovavusiais civiliais gyventojais, turėjusį užtikrinti perėjimą prie demokratinės vyriausybės, nutraukė 2021 m. spalio mėn. įvykdytas perversmas.
Po perversmo valdžią vėl perėmė kariuomenė, tačiau ji susidūrė su kassavaitiniais protestais, atsinaujinusia izoliacija ir gilėjančiomis ekonominėmis problemomis. Hemedti supyko ant naujo pereinamojo laikotarpio plano, todėl įtampa su A.F. al-Burhanu iškilo į paviršių.
Hemedti turi didžiulius turtus, gaunamus iš aukso eksporto iš nelegalių kasyklų, ir vadovauja dešimtims tūkstančių mūšiuose užgrūdintų veteranų. Jis jau seniai kenčia dėl savo, kaip oficialaus Sudano valdančiosios tarybos pavaduotojo, padėties.
Kokios yra lūžio linijos?
Pagrindinė įtampos priežastis nuo sukilimo pradžios yra civilinis reikalavimas prižiūrėti kariuomenę ir integruoti RSF į reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas.
Civiliai taip pat reikalavo perduoti pelningas karines žemės ūkio, prekybos ir kitų pramonės šakų akcijas, kurios yra labai svarbus kariuomenės, dažnai perduodančios karinius veiksmus regioninėms sukarintoms grupuotėms, galios šaltinis.
Dar vienas ginčytinas klausimas – teisingumo siekis dėl kaltinimų karo nusikaltimais, kuriuos kariuomenė ir jos sąjungininkai įvykdė per 2003 m. Darfūro konfliktą. Tarptautinis baudžiamasis teismas siekia, kad O. al Bashiras ir kiti įtariamieji iš Sudano būtų teisiami.
Taip pat siekiama teisingumo dėl 2019 m. birželio mėn. įvykdytų demokratijos šalininkų protestuotojų žudynių, su kuriomis yra susijusios karinės pajėgos. Aktyvistus ir civilių grupes papiktino oficialaus tyrimo vilkinimas. Be to, jie nori teisingumo dėl mažiausiai 125 žmonių, kuriuos saugumo pajėgos nužudė per protestus nuo 2021 m. perversmo.
Kas pastatyta ant kortos regione?
Sudanas yra nestabiliame regione, besiribojančiame su Raudonąja jūra, Sahelio regionu ir Afrikos Kyšuliu. Jo strateginė padėtis ir žemės ūkio turtai pritraukė regioninius galios žaidimus, apsunkindami sėkmingo perėjimo prie civilinės vyriausybės galimybes.
Kelios Sudano kaimynės, įskaitant Etiopiją, Čadą ir Pietų Sudaną, patyrė politinių sukrėtimų ir konfliktų, o Sudano santykiai su Etiopija ypač įtempti dėl klausimų, įskaitant ginčijamą žemės ūkio paskirties žemę palei jų sieną.
Be to, Sudane dėl įtakos kovoja Rusija, JAV, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos galybės.
Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai įžvelgė, kad pereinamasis laikotarpis Sudane yra galimybė pasipriešinti islamistų įtakai regione. Jie kartu su JAV ir Didžiąja Britanija sudaro „ketveriukę“, kuri kartu su JT ir Afrikos Sąjunga rėmė tarpininkavimą Sudane. Vakarų valstybės baiminasi, kad Raudonojoje jūroje gali atsirasti Rusijos bazė, kuriai Sudano kariniai vadovai išreiškė atvirumą.
JAV paragino nutraukti ugnį
Dėl smarkių mūšių Sudane JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino abiejų konflikto šalių vadus nutraukti ugnį. Jis per pokalbį telefonu pabrėžė „skubių paliaubų būtinybę“, antradienį Japonijoje pareiškė JAV valstybės departamento atstovas. Ir Japonijoje posėdžiavę G7 šalių užsienio reikalų ministrai paragino konflikto šalis Sudane „nedelsiant nutraukti karinius veiksmus“ ir atnaujinti derybas.
J. Blinkenas, dalyvavęs G7 ministrų susitikime Japonijos Karuidzavos mieste, jo atstovo teigimu, atskirai kalbėjosi telefonu su Sudano ginkluotųjų pajėgų ir RSF kovotojų vadais. Valstybės sekretorius pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl daugybės žuvusiųjų ir sužeistųjų tarp Sudano civilių gyventojų.
A. Blinkenas žurnalistams patvirtino, kad pirmadienį Sudane buvo apšaudyta JAV diplomatų vilkstinė. Niekas per ataką nenukentėjo.
Per pokalbį su abiem generolais A. Blinkenas atkreipė dėmesį į jų atsakomybę garantuoti civilių, diplomatų ir humanitarinių gelbėtojų saugumą, sakė atstovas. Paliaubos esą pirmiausiai leistų suteikti „humanitarinę paramą mūšių paveiktiems žmonėms“.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
