JAV ir NATO sąjungininkai būsimam mūšiui Ukrainai tiekė daug artilerijos ir amunicijos, ir pareigūnai dabar sako, kad tikisi, jog atsargų pakaks – tai svarbus pokytis, palyginti su tuo, kas buvo prieš du mėnesius, kai ginklai buvo tik tiekiami, o JAV pareigūnai nerimavo, kad atsargos gali baigtis.
Tuo pat metu 12 Ukrainos kovinių brigadų, kurių kiekvieną sudaro apie 4000 karių, turėtų būti parengtos balandžio pabaigoje, kaip teigiama nutekintuose Pentagono dokumentuose. Dokumentuose rašoma, kad JAV ir NATO sąjungininkai rengia bei aprūpina devynias iš šių brigadų.
Nors Ukraina su JAV pareigūnais dalijasi tik keliomis savo operacijų plano detalėmis, tikėtina, kad ji bus vykdoma šalies pietuose, įskaitant Ukrainos pakrantę prie Azovo jūros, netoli Rusijos aneksuoto Krymo.
Paviešinta Ukrainos kontrpuolimo data tampa galvosūkiu: tai, ko visi laukia, gali ir neįvykti
„Viskas priklauso nuo šio kontrpuolimo, – sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje ir aukšto rango NATO pareigūnas Alexanderis Vershbow. – Visi turi vilčių, gal net per daug optimistinių. Tačiau nuo to priklausys, ar ukrainiečiai pasieks padorių rezultatų – atgaus teritoriją mūšio lauke ir sukurs daug svarbesnius svertus, kad pasiektų kokį nors susitarimą derybų keliu.“
Nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad jų tikslas yra pralaužti Rusijos gynybos įtvirtinimus ir sukelti visuotinį okupantų kariuomenės žlugimą, amerikiečių pareigūnai įvertino, kad mažai tikėtina, jog puolimas lems dramatišką postūmį Ukrainos naudai.
Ukrainos kariuomenė susiduria su daugybe iššūkių – tai viena iš priežasčių, kodėl labiausiai tikėtina, jog padėtis išliks aklavietėje. Šią žiemą vykę mūšiai Bachmute Rytų Ukrainoje ištuštino šaudmenų atsargas ir lėmė dideles kai kurių patyrusių dalinių aukas.
Ir vis dėlto amerikiečių kariuomenės pareigūnai sako, kad gali būti, jog Ukrainos kariuomenė dar kartą juos nustebins. Dabar jie yra apginkluoti europietiškais tankais ir amerikietiškais šarvuotais transporteriais, turi naujų dalinių, kuriuos apmoko ir aprūpina amerikiečiai bei NATO pajėgos.
„Esu optimistas, kad nuo šių iki kitų metų, manau, Ukraina ir toliau išlaikys su ja susijusį pagreitį, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as, viešėdamas Vašingtone. – Taip pat manau, kad turėtume būti realistai. Nebus taip, jog Rusija žlugs vienu stebuklingos lazdelės mostu“.
Nors Ukraina nukrypo nuo įprasto karinius planus gaubiančio slaptumo ir atvirai kalba apie būsimą mūšį, JAV pareigūnai tikisi, kad Ukrainos kariuomenė pasitelks apgaulę ir gudrybes, kad išvestų rusus iš pusiausvyros.
Didžiausios Ukrainos galimybės surengti dramatišką šou kontrpuolimo metu taip pat priklausys nuo Amerikos, NATO ir Ukrainos žvalgybos. Jei Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nustatys reikšmingas Rusijos gynybos silpnąsias vietas, Ukraina galės jomis pasinaudoti naudodama tankų ir kovos mašinų „Bradley“ greitį ir saugumą.
Vis dėlto dideli laimėjimai nėra garantuoti ir net nebūtinai tikėtini. Mūšio laukas yra smarkiai užminuotas rusų, o Ukrainos pažanga priklausys nuo to, ar Kijevo pajėgos sugebės veiksmingai panaudoti minų valymo įrangą, kurios didžiąją dalį parūpino Vakarai.
Ukraina sukūrė naujas kovines brigadas, apjungdama naujokus su nedideliu patyrusių veteranų karių branduoliu. Nuo sausio mėn. šie daliniai vyko į amerikiečių poligonus Vokietijoje, kur mokėsi, kaip naudoti naująją įrangą ir kaip vykdyti vadinamuosius kombinuotosios ginkluotės manevrus, t. y. efektyviai palaikyti ryšį, kad būtų galima koordinuoti judančių karių veiksmus su pagalbiniais daliniais, pavyzdžiui, tankais ir artilerija.
Pasak kelių JAV pareigūnų, mokymai apie šią taktiką vyko gerai, o motyvuotos ukrainiečių pajėgos greitai mokėsi. Tačiau naują taktiką dažnai lengviau taikyti per pratybas nei mūšio lauke, ypač kai rusai taip įsitvirtinę.
Ukrainoje kovojantys kariai sakė, kad iki šiol sudėtingų manevrinių veiksmų buvo beveik neįmanoma atlikti. Jiems sunkiai sekėsi koordinuoti savo operacijas, nes tam reikia stipraus ryšio, o tai sudėtinga, nes radijo įranga skiriasi priklausomai nuo padalinio ir yra jautri rusų trukdžiams. Vienas Ukrainos karys, dalyvavęs neseniai nepavykusiame puolime pietų Ukrainoje, sakė, kad koordinuoti bet kokius veiksmus, viršijančius būrio, t. y. maždaug 30 karių, lygį, tebėra labai sunku.
Jei ukrainiečiams pavyks panaudoti šią naują taktiką, net ir nedideliu mastu, jie gali įveikti kiekybiškai pranašesnes Rusijos pajėgas.
„Jei jiems pavyks prasiveržti, manau, kad jie gali pakeisti mūšio lauko dinamiką“, – trumpame interviu sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas admirolas Christopheris W. Grady.
Išlieka svarbių klausimų dėl Ukrainos artilerijos ir kitos amunicijos tiekimo. Kijevo oro gynybos raketų ir artilerijos sviedinių atsargos, kurios yra labai svarbios siekiant išlaikyti bet kokį spaudimą ir apsisaugoti nuo Rusijos oro atakų, gali pavojingai sumažėti, jei Ukrainos pajėgos ir toliau naudotų šaudmenis dabartiniu tempu. Pasibaigus puolimui, artimiausioje ateityje yra mažai galimybių, kad Vakarai galės atkurti tokį atsargų kaupimą, kokį vykdė artėjančiam Ukrainos puolimui, nes Vakarų sąjungininkės neturi pakankamai atsargų sandėliuose, iš kurių galėtų toliau besalygiškai remti gynėjus, o vidaus gamyba negalės užpildyti trūkumo iki kitų metų, teigia ekspertai.
Susiję straipsniai
Ukrainos kariuomenė, bandydama išlaikyti Bachmutą, per dieną paleidžia tūkstančius artilerijos sviedinių – Amerikos ir Europos pareigūnai teigia, kad toks tempas yra nepakeliamas ir gali kelti pavojų būsimam puolimui. Bombardavimas buvo toks intensyvus, kad Pentagonas išreiškė susirūpinimą pareigūnams Kijeve, įspėdamas juos, kad Ukraina švaistosi šaudmenimis svarbiausiu metu.
Nors Ukrainos pajėgos gali naudoti bepiločius orlaivius, kad smogtų už Rusijos fronto linijos, joms nesuteikta pakankamai didelio nuotolio raketų, kad galėtų smogti į Rusijos logistikos centrus, o ši taktika pasirodė esanti svarbi per praėjusios vasaros puolimus prie Charkovo ir Chersono.
Rusai turi savų iššūkių.
Nuo pat invazijos pradžios kilo didelių abejonių dėl pagrindinės Rusijos vadų kompetencijos ir jų aprūpinimo gerai apmokytais kariais, artilerijos pabūklais ir įranga. Rusai sunaudojo daugybę savo sparnuotųjų raketų, vien Bachmute prarado tūkstančius žmonių ir ištuštino savo šaudmenų atsargas daug greičiau, nei gali jas pakeisti vietine produkcija.
Tačiau Rusija stengiasi pašalinti šias spragas. Rusijos kariai patobulino savo gebėjimus naudoti bepiločius lėktuvus ir artileriją, kad galėtų veiksmingiau taikytis į Ukrainos pajėgas. Neseniai jie pradėjo naudoti sklandančias bombas, kad parodytų, jog mūšio lauke vis dar gali panaudoti naujesnius ginklus. Šios pastangos reiškia, kad galimybė pasiekti reikšmingų laimėjimų prieš išsekusias Rusijos pajėgas gali likti atvira neribotą laiką.
Pasak apie diskusijas informuoto aukšto rango Europos pareigūno, privačiuose susitikimuose Rusijos gynybos ministras S.Šoigu kitiems pareigūnams yra sakęs, kad, jo nuomone, Rusija turi kiekybinį pranašumą mūšio lauke, nes turi daugiau lėktuvų, tankų, artilerijos pabūklų ir karių nei ukrainiečiai. Šiuose pokalbiuose S.Šoigu atrodė labai įsitikinęs, kad Rusija galiausiai nugalės.
Amerikos žvalgybos pareigūnai ne kartą perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog laikas yra jo pusėje. Atsižvelgdami į didesnes Rusijos įrangos ir gyvosios jėgos atsargas, pareigūnai teigia, kad jis tiki, jog galiausiai laimės, nes Vakarų apetitas remti Ukrainą sumažės.
JAV ir Europos pareigūnai sako, kad Rusija rengia naujus mobilizacijos raundus, kad sustiprintų savo kariuomenės gretas, nesukeldama tokio pat jaunų vyrų išvykimo iš šalies, koks įvyko pernai, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija. Kai kuriuose nutekintuose Pentagono dokumentuose taip pat aprašoma, kaip didžiausia Rusijos karinė rangovė „Wagner“ vėl pradėjo verbuoti karius iš Rusijos kalėjimų.
Amerikiečių pareigūnai tvirtina, kad V.Putinui bet kokia mobilizacija atsilieps politinėmis išlaidomis, ir net jei jis bus pasirengęs tas išlaidas prisiimti, Rusijai prireiks laiko tas pajėgas pašaukti, apmokyti ir išsiųsti į kovą. Skubiai į frontą mestos pajėgos, kaip ir „Wagner“ kalėjimo rekrūtai, greitai tapo patrankų mėsa.
Vis dėlto Rusijos gebėjimas ir noras prisiimti nuostolius tebėra didelis, todėl ji gali mobilizuoti daugiau šauktinių. Tačiau kai kurie analitikai išreiškė abejonių, ar Maskva turi pakankamai kareivių, kad užpildytų įtvirtinimus, kuriuos įrengė visoje savo fronto linijoje.
Pagrindinis Jungtinių Valstijų ir Vakarų dėmesys buvo sutelktas į bandymus sustabdyti Rusiją nuo naujų ginkluotės atsargų paieškos. JAV ir NATO pareigūnai sankcijomis ir eksporto kontrole trukdė Rusijos vidaus gamybai ir darė diplomatinį spaudimą šalims, kad jos atmestų Rusijos prašymus dėl ginklų.
Atrodo, kad Kinija bent jau šiuo metu yra atgrasoma nuo šaudmenų ar kitos smogiamosios pagalbos teikimo Rusijai. JAV pareigūnai paviešino žvalgybinę informaciją apie privačias Pekino diskusijas su Maskva ir nuo to laiko jie nematė jokių įrodymų, kad Kinija siunčia ginklus. Panašiai ir Rusijos pastangos įsigyti valdomų raketų iš Irano kol kas nedavė vaisių.
Kita akivaizdi sėkmė buvo Egiptas. Kol JAV pareigūnai tyliai spaudė Kairą tiekti artilerijos sviedinius Ukrainai, JAV žvalgybos agentūros surinko informacijos, kurią pirmasis paskelbė „The Washington Post“, kad Egipto pareigūnai taip pat gali tiekti ginkluotę Rusijai.
Po JAV ir Jungtinės Karalystės diplomatinio spaudimo egiptiečiai, atrodo, stojo amerikiečių pusėn. Remiantis vėlesniu žvalgybos pranešimu, Egipto prezidentas Abdel Fattah el-Sisi atmetė idėją, kad Kairas tiekia ginklus Rusijos pusei.
JAV pareigūnai pranešė, kad su Egipto valstybiniais ginklų gamintojais susitarta dėl gamybos sutarties, pagal kurią jie gamins artilerijos sviedinius Jungtinėms Valstijoms ir amerikiečių rangovams, kurie savo ruožtu siųs juos Ukrainai.
Kai kurios Europos šalys, įskaitant Prancūziją, skatina derybas. Kol kas V.Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra užsisklendę savyje, ir taikos derybos, regis, lieka nepasiekiamos.
Kad ukrainiečiai galėtų priversti pradėti tikras derybas, jie turi įsitikinti, kad „Vladimiro Putino išdidumas, jo arogancija yra pažeista“, – sakė Centrinės žvalgybos valdybos direktorius William J. Burns, šį mėnesį sakydamas kalbą Rice'o universitete. Ukrainiečiai sakė, kad nesutiks su jokiomis taikos derybomis, kol neatstums rusų ir neužsitikrins daugiau teritorijos.
Pasak aukšto rango Europos pareigūno, tikimybė, kad V.Putinas atsitrauks arba sumažins savo nuostolius atsakydamas į sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą, yra „mažesnė nei nulis“. Pasak pareigūno, vietoj to V.Putinas greičiausiai nuspręs pašaukti daugiau karių ir pasitelkti juos kovai.
JAV gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste A. Wallander teigė, kad nėra jokių ženklų, jog V.Putinas pasirengęs kompromisui.
„Yra labai mažai įrodymų ir priežasčių manyti, kad V.Putinas atsisakys savo strateginio tikslo – pavergti Ukrainą politiškai, jei ne visiškai kariniu požiūriu, – sakė ji interviu. – Tai buvo jo tikslas ne tik metus, bet tai tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Taigi nėra jokių ženklų, kad jis to atsisakytų.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.