Meistriškai kopijuodamas Vakarų technologijas, Iranas kuria ginkluotę, kuria žudomi ukrainiečiai: bijo, kad tai dar nepabaiga

Nauji tyrimai atskleidė, kad Iranas sukūrė galingą ginklų pramonę, paremtą Vakarų karinėmis technologijomis, ir kaip Rusija šias technologijas naudoja prieš Ukrainos miestus.

Irano Rusijai parduodami dronai kamikadzės „Shahed-136“.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Irano Rusijai parduodami dronai kamikadzės „Shahed-136“.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 30, 2023, 9:50 PM

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Conflict Armament Research“ (CAR), tirianti ginklų komponentus, nustatė, kad Irano Rusijai parduodami dronai kamikadzės „Shahed-136“ varomi varikliu, sukurtu pagal Vokietijos technologiją – technologiją, kurią Iranas neteisėtai įsigijo beveik prieš 20 metų.

Ši išvada, padaryta išsamiai ištyrus Ukrainoje rastus komponentus ir perduota CNN, pabrėžia Irano gebėjimą imituoti ir tobulinti neteisėtai įgytas karines technologijas.

Vakarų pareigūnai taip pat nerimauja, kad Rusija gali pasidalyti su iraniečiais Vakarų gamybos ginklais ir įranga, rasta Ukrainos mūšio lauke. Kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad tai vyksta.

Tačiau Teherano ir Maskvos santykiai tapo daug glaudesni. Rusija nori Irano bepiločių lėktuvų ir balistinių raketų, o Iranas nori Rusijos investicijų ir prekybos. Pasak Irano pareigūnų, per pastaruosius metus Rusija tapo didžiausia užsienio investuotoja Irane.

O rusams Irano bepiločiai lėktuvai yra pigus pakaitalas daug brangesnėms raketoms, kurių atsargos, pasak Vakarų pareigūnų, mažėja. Ekspertai mano, kad, pavyzdžiui, „Shahed-136“ kainuoja apie 20 tūkst. JAV dolerių, t. y. tik nedidelę dalį sparnuotosios raketos „Kalibr“ kainos.

Pernai spalį Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad Rusija užsakė apie 1 700 įvairių tipų Irano bepiločių orlaivių. Ukraina įrodė, kad moka numušti „Shahed-136“, tačiau tai išsekina jos ir taip menką priešlėktuvinę gynybą. Nepaisant palyginti nedidelio sprogstamojo užtaiso – iki 40 kg, tikslus „Shahed-136“ smūgis vis tiek gali padaryti daug žalos.

Pagamintas pagal vokišką technologiją

Nuo praėjusių metų lapkričio iki 2023 m. kovo CAR pavyko ištirti 20-ies Ukrainoje pagamintų Irano bepiločių orlaivių ir amunicijos komponentus, maždaug pusė jų – „Shahed-136“.

Jai pavyko patvirtinti, kad „Shahed-136“ variklį atgaline tvarka sukonstravo Irano bendrovė „Oje Parvaz Mado Nafar“ – žinoma kaip „Mado“ – įsikūrusi Šokhio mieste Komo provincijoje. Praėjusių metų gruodžio mėn. Jungtinė Karalystė, JAV ir Europos Sąjunga tai bendrovei pritaikė sankcijas.

CAR tyrėjai ant drono variklių uždegimo žvakių dangtelių rado „Mado“ žymes, taip pat „Mado“ naudotas serijos numerių sekas.

Vakarų vyriausybių ir Jungtinių Tautų teigimu, „Mado“ atlieka labai svarbų vaidmenį ekspansyvioje Irano dronų pramonėje. Tą pačią serijos numerių schemą pastebėjo ir JT tyrėjai, nagrinėjantys dronų atakas prieš Saudo Arabiją, kurias, kaip įtariama, vykdė Irano husių sąjungininkai Jemene, taip pat praėjusiais metais vykdytas raketų atakas prieš Abu Dabį, vieną iš Jungtinių Arabų Emyratų.

CAR analitikas Persijos įlankos klausimais Taimuras Chanas CNN sakė, kad Irano bepiločių orlaivių sistemos nuolat tobulinamos ir modernizuojamos ir „įrodė, kad jų taikinių nustatymo ir nukreipimo sistemos, taip pat kovos su trukdžiais galimybės tampa vis tikslesnės“.

Ilgos paieškos

„Mado“ variklio konstrukcija byloja apie intensyvias Irano pastangas, trunkančias apie 20 metų, įsigyti vakarietiškų technologijų savo bepiločiams lėktuvams ir raketoms, atsižvelgiant į plačiai taikomas tarptautines sankcijas.

2006 m. Iranas neteisėtai įsigijo Vokietijos bendrovės „Limbach Flugmotoren“ pagamintus dronų variklius. Po trejų metų Irano inžinierius Yousefa Aboutalebi paskelbė, kad jo bendrovė sukūrė bepiločių orlaivių variklį. Ta bendrovė yra „Mado“.

Pasak CAR, atrodo, kad ši bendrovė bandė nuslėpti savo vaidmenį statant dronus „Shahed“. Jos tyrėjai nustatė, kad Ukrainoje rastų bepiločių orlaivių komponentų originalūs serijiniai numeriai buvo ištrinti, akivaizdžiai siekiant nuslėpti jų kilmę.

„Šie pakeitimai neleido tyrėjams nustatyti įsigijimo tinklų, palengvinančių tarptautinį pagrindinių komponentų tiekimą į Iraną“, – teigia CAR.

Tarp kitų Irano įsigytų ir nukopijuotų Vakarų komponentų yra Čekijoje pagamintų raketų dalys. 2020 m. JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad Irano raketų „Quds-1“, kurios praėjusiais metais buvo panaudotos per išpuolius prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas, variklis buvo „nelicencijuota reaktyvinio variklio TJ-100, pagaminto Čekijos įmonėje „PBS Velká Bíteš“, kopija“.

Ekspertai teigia, kad čekiškas variklis taip pat buvo sumontuotas Irano raketoje „Heidar-2“.

Bendrovė teigė, kad niekada netiekė variklio Iranui ar Jemenui, tačiau Iranas yra įgudęs vengti slaptų technologijų kontrolės, kai kuriais atvejais pasitelkdamas fiktyvias bendroves. JT ekspertų grupė nustatė, kad 2010 m. Čekijos gamintojo Honkongo įmonei eksportuotos dalys atsidūrė 2019 m. naudotose Irano raketose.

CAR atstovas Taimuras Khanas teigia, kad Iranas „įsigijo Vakarų komponentų ir technologijų savo bepiločių orlaivių programai naudodamasis tuo, kad trūksta tiekimo grandinės matomumo“, todėl komponentų nustatymas yra labai svarbus metodas tobulinant eksporto kontrolės ir sankcijų mechanizmus.

Glaudesnė partnerystė

Bepiločių orlaivių pardavimas pagilino Irano santykius su Rusija, kurie ir taip stiprėjo, nes abi šalys buvo vis labiau išstumiamos iš tarptautinės prekybos ir finansų sistemos.

„Savo santykius su Rusija laikome strateginiais ir bendradarbiaujame daugeliu aspektų, ypač ekonominiais ryšiais“, – praėjusį mėnesį laikraščiui „Financial Times“ sakė Irano finansų ministras Ehsanas Khandouzi.

Pajamos, gautos pardavus šimtus bepiločių orlaivių „Shahed-136“ Rusijai, greičiausiai bus reinvestuotos į tolesnį pramonės tobulinimą. Ir partnerystė gali pradėti tyrinėti naujas teritorijas.

„Atsižvelgiant į tai, jog Rusija mūšio lauke perima sudėtingus vakarietiškus ginklus, pavyzdžiui, prieštankines raketas „Javelin“, ir į didėjantį abiejų šalių karinį bendradarbiavimą, o Iranas įrodė savo pajėgumą kurti sudėtingus ginklus, manau, tikėtina, kad šalys bendradarbiaus kopijuodamos tokio tipo sistemas“, – tiki E.Khanas.

Taip pat yra tikimybė, kad Rusija pasinaudos bendradarbiavimu su Iranu, kad ištobulintų savo pačios karinių dronų pajėgumus.

Tačiau kol taip neatsitiks, Rusijos kariuomenė greičiausiai ir toliau noriai užsakinės šimtus dronų iš Irano – valstybės, kuri, vengdama sankcijų, sukūrė vietinę ginklų pramonę.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.