Prisiimdama šį vaidmenį šalis nori pateisinti savo, kaip tarpininkės ir „tiltų tiesėjos“, reputaciją, žiniasklaidai teigė JT ambasadorė Pascale Baeriswyl. Tačiau neutralios Šveicarijos reputacija nukentėjo prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.
Politologas Christophas Frei iš Šveicarijos Sankt Galeno universiteto dpa agentūrai sakė: „Politiniuose ir diplomatiniuose sluoksniuose Šveicarijos užsienio politika per pastaruosius 18 mėnesių duoda pagrindo purtyti galvą“.
Jo teigimu, vienos iš priežasčių – pradinis neryžtingumas įvedant sankcijas Rusijai ir tolesnis draudimas sąjungininkėms, turinčioms Šveicarijos gamybos ginkluotę, reeksportuoti ją į Ukrainą, motyvuojant Šveicarijos neutralumu.
Šalis taip pat atsisakė Didžiojo septyneto (G–7) valstybių kvietimo prisijungti prie darbo grupės, kurios tikslas – susekti daugiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjų lėšų. „Einame keliu draugų praradimo link“, – sakė Ch. Frei.
Padaugėjo kritiškų pranešimų apie Šveicariją, atsakydama į užklausą teigė Šveicarijos užsienio reikalų ministerija. Tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad „mūsų bendras suvokimas smarkiai pablogėtų, o tai turėtų ilgalaikių neigiamų padarinių“. „Neva mes linkę rinktis naudingesnes pozicijas, kiti sako, kad esame oportunistai ar išlaikytiniai“. Ch. Frei pripažįsta, kad dėl kritikos savo gimtojoje šalyje sulaukė priešiškų žinučių.
„Šiomis savaitėmis sulaukiama agresyvios reakcijos“, – sakė jis. Jis gauna laiškų su maždaug tokiu turiniu: „Tu esi šalies išdavikas, karo kurstytojas, niekšas“.
