„Wagner“ lyderis J.Prigožinas ir Čečėnijos lyderis R.Kadyrovas greičiausiai privertė Rusijos karo vadą Ukrainoje, armijos generolą Valerijų Gerasimovą, atnaujinti artilerijos amunicijos tiekimą „Wagner“ pajėgoms Bachmute, nepaisant V.Gerasimovo pageidavimų, kad šios pastangos taptų mažiau svarbios, teigia ISW analitikai.
Gegužės 7 d. J.Prigožinas paskelbė, kad gavo Rusijos gynybos ministerijos dokumentą, kuriame žadama aprūpinti „Wagner“ pajėgas šaudmenimis ir ginklais, reikalingais puolamosioms operacijoms Bachmute palaikyti.
J.Prigožinas paties dokumento viešai nepaskelbė, o ISW šiuo metu J.Prigožino teiginių patikrinti negali. Tikėtina, kad Rusijos gynybos ministerija iš esmės nepakeitė savo ketinimų mažinti puolamųjų operacijų prioritetus ir taupyti šaudmenis visame karinių veiksmų regione, kaip neseniai įvertino ISW.
Visgi J.Prigožinas ir R.Kadyrovas tikriausiai veiksmingai šantažavo Rusijos gynybos ministeriją, kad ši skirtų išteklių „Wagner“ pajėgoms Bachmute, grasindami, kad R.Kadyrovo čečėnų pajėgos bus atitrauktos iš kitų fronto dalių, kad padėtų „Wagner“ pajėgoms Bachmute.
J.Prigožinas taip pat teigė, kad Rusijos gynybos ministerija suteikė „Wagner“ visišką veiksmų laisvę Bachmute ir paskyrė armijos generolą Sergejų Surovikiną tarpininku tarp Rusijos kariuomenės ir „Wagner“, o tai rodo, kad V.Gerasimovas ir galbūt gynybos ministras Sergejus Šoigu neturi galimybių vadovauti J.Prigožinui ir R.Kadyrovui kaip pavaldiniams, o turi derėtis su jais kaip su lygiaverčiais partneriais, teigia JAV analitinis centras.
Šiame vertinime daroma prielaida, kad J.Prigožino teiginiai, jog Rusijos gynybos ministerija buvo sustabdžiusi šovinių tiekimą, bet dabar jį atnaujino, yra teisingi – Rusijos gynybos ministerija nėra pateikusi jokių oficialių pareiškimų dėl šių teiginių, tačiau Ukrainos pareigūnai praneša, kad jie nepastebėjo, jog per šį laikotarpį būtų sumažėjęs „Wagner“ pajėgų vykdomas apšaudymas.
R.Kadyrovo grasinimai permesti savo pajėgas į Bachmutą galėjo šantažuoti Rusijos karinę vadovybę, kad ši skirtų šaudmenų „Wagner“ samdiniams. Gegužės 6 d. R.Kadyrovas paskelbė laišką, kuriame prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakyti Rusijos gynybos ministrui S.Šoigu ir Rusijos nacionalinės gvardijos (Rosgvadijos) direktoriui Viktorui Zolotovui leisti perkelti čečėnų „Achmat“ dalinius iš „kitų krypčių“, kad jie užimtų „Wagner“ pozicijas Bachmuto kryptyje.
Tiesioginis R.Kadyrovo laiškas V.Putinui apėjo Rusijos kariuomenės pavaldumo grandinę, o galimas čečėnų pajėgų atitraukimas iš kitų teritorijų greičiausiai kėlė pavojų Rusijos gynybinėms linijoms – panašu, kad tokios rizikos, V.Gerasimovas ir S.Šoigu bei V.Putinas prisiimti nenorėjo.
ISW anksčiau pastebėjo, kad „Achmat“ daliniai veikė Bilohorivkos rajone prie Svatovės-Kreminos linijos ir Zaporožės srityje, ir jų pasitraukimas iš šių pozicijų būtų galėjęs pakenkti Rusijos gynybiniam pasirengimui prieš planuojamas Ukrainos kontrpuolimo operacijas.
S.Šoigu ir V.Gerasimovas, kurie buvo nuosekliai lojalūs V.Putino įsakymams, galėjo alternatyviai nuspręsti skirti amuniciją „Wagner“ V.Putino nurodymu. R.Kadyrovo ir J.Prigožino akivaizdžiai sėkmingos bendros šantažo pastangos dar kartą rodo, kad V.Gerasimovas iš tikrųjų nekontroliuoja visų Rusijos pajėgų Ukrainoje, nors ir yra nominalus invazijos vadas.
Tikėtina, kad V.Gerasimovas 2023 m. žiemą bandė perimti visų Rusijos nereguliariųjų pajėgų kontrolę, tačiau jam nepavyko to padaryti dar prieš pavasarį prarandant V.Putino palankumą, svarsto ISW.
Tuo tarpu R.Kadyrovas tikriausiai rėmė „Wagner“ šantažo pastangas prieš Rusijos karinę vadovybę, kad atstatytų savo pozicijas Kremliaus valdžios sluoksniuose. R.Kadyrovas anksčiau užėmė įtakingą poziciją artimoje V.Putino aplinkoje, kol pastaruoju metu akivaizdžiai prarado palankumą, greičiausiai dėl to, kad jo pajėgos 2022 m. vėlyvą rudenį ir 2023 m. žiemą atliko ribotą vaidmenį aktyviose kovinėse operacijose Ukrainoje.
V.Putinas sumenkino R.Kadyrovą per jų susitikimą kovo 13 d., kuomet R.Kadyrovas atrodė akivaizdžiai susinervinęs, kai pranešė apie čečėnų kovotojų vaidmenį Ukrainoje.
JAV analitinis centras mano, kad R.Kadyrovas J.Prigožino grasinimus pasitraukti iš Bachmuto greičiausiai suprato kaip galimybę pabrėžti savo pajėgų veiksmingumą V.Gerasimovo ir S.Šoigu nesėkmių, neleidusių pasiekti lemiamų pergalių per žiemos-pavasario puolimą, fone.
Akivaizdus V.Gerasimovo poreikis derėtis su pavaldžiais vadais ir tų vadų gebėjimas priversti jį veikti rodo, kad pavaldumo grandinės problemos daro didelę įtaką Rusijos kariuomenės gebėjimui vykdyti nuoseklias operacijas viso karo mastu.
Karinės operacijos vado pareigos iš esmės turėtų leisti V.Gerasimovui vadovauti bet kuriam Rusijos daliniui ar sausumos pajėgų vadui Ukrainoje, net tiems, kurie vadovauja nereguliariems junginiams, tokiems kaip „Wagner“ ir „Achmat“.
Tačiau atrodo, kad J.Prigožinas ir R.Kadyrovas gali iš esmės savarankiškai priimti sprendimus dėl savo pajėgų – šis reiškinys, atrodo, tapo tuo ryškesnis, kuo ilgiau šios pajėgos de facto kontroliavo tam tikrus fronto ruožus. Atrodo, kad „Wagner“ ir Rusijos gynybos ministerija neseniai susitarė dėl įprastinių ir nereguliariųjų pajėgų atsakomybės atskyrimo.
Pavyzdžiui, Rusijos karinė vadovybė dislokavo Rusijos oro desantines pajėgas ginti flango aplink Bachmutą maždaug tuo metu, kai „Wagner“ pradėjo žengti į patį miestą. ISW anksčiau vertino, kad Rusijos karinė vadovybė greičiausiai neseniai nusprendė pakeisti pastangų ir išteklių paskirstymo prioritetus, kad pasiruoštų priimti galimas Ukrainos kontrpuolimo operacijas, tačiau nenustatė sąlygų, kad nuramintų J.Prigožiną ar kompensuotų „Wagner“ tikėtiną nusilpimą Bachmuto rajone.
Vėliau kilęs sukrėtimas dėl Bachmuto srities prioritetų panaikinimo ir Rusijos karinės vadovybės apsisprendimas dėl „Wagner“ aprūpinimo greičiausiai pakenks karo pastangoms ir kitose kryptyse, teigia ISW.
Šie įvykiai kelia klausimų dėl Rusijos gebėjimo koordinuoti nuoseklią Ukrainoje užimtų pozicijų gynybinę kampaniją. Atrodo, kad Rusijos karinė vadovybė vis dažniau perduoda atsakomybę už skirtingus fronto Ukrainoje sektorius įvairiems Rusijos vadams, o pagrindinio invazijos vado įgaliojimai ir toliau silpnėja.
Susilpnėję V.Gerasimovo gebėjimai kontroliuoti savo vadus tikriausiai dar labiau apribos Rusijos kariuomenės gebėjimą vykdyti nuoseklias operacijas, apimančias skirtingas atsakomybės sritis, teigia analitikai. ISW anksčiau vertino, kad frakcijų dinamika Rusijos kariuomenėje neįprastu mastu lemia sprendimų priėmimą, o vis labiau silpnėjanti Rusijos vadovavimo grandinė greičiausiai patenka į savaime stiprėjantį grįžtamąjį ryšį su didėjančiu Rusijos kariuomenės frakcionizmu.
ISW vertinimu, mažai tikėtina, kad V.Putinas dėl reputacijos sumetimų atleis V.Gerasimovą iš invazijos vado pareigų, todėl J.Prigožino ir R.Kadyrovo viešas V.Gerasimovo nuvertinimas gali turėti ilgalaikį poveikį karo Ukrainoje vado pozicijai.
V.Putinas gali siekti apdovanoti jam palankius vadus ne tik jų oficialiomis pareigomis, bet ir atsakomybe, užuot tiesiogiai paskyręs juos į aukštesnes pareigas. Labai mažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenė artimiausiu metu išspręs šias vadovavimo grandinės problemas, ir šios problemos greičiausiai turės įtakos tam, kaip Rusijos pajėgos skirtingose kryptyse reaguos į galimas Ukrainos kontrpuolimo operacijas, teigiama ISW vertinime.
J.Prigožino ir R.Kadyrovo gebėjimas daryti reikšmingą įtaką Rusijos karinės vadovybės sprendimams priklauso nuo V.Putino noro jiems pataikauti ir nuo to, ar jis pasitiki jų pajėgomis, o abu šie veiksniai greičiausiai sumažės po tolesnių šantažo pastangų.
Ir J.Prigožinas, ir R.Kadyrovas, tikėtina, išlaiko skirtingą palankumą ir asmeninius ryšius su V.Putinu, nepaisant jų asmeninės įtampos su Rusijos karine vadovybe. Sprendimas šantažuoti ir vėliau pažeminti Rusijos karinę vadovybę galėjo išeikvoti nemažai J.Prigožino ir R.Kadyrovo politinio kapitalo, skirto daryti įtaką operacinio ir strateginio lygmens karinių sprendimų priėmimui.
Tikėtina, kad toks aukšto lygio šantažas nėra ilgalaikė J.Prigožino ir R.Kadyrovo strategija, nes jie pasikliauja V.Putino palankumu, kad palenktų Rusijos gynybos ministeriją jų reikalavimams.
Pastaraisiais mėnesiais J.Prigožinas jau prarado V.Putino palankumą, o pastarieji įvykiai rodo, kad jam reikėjo paties R.Kadyrovo kapitalo, kad galėtų sėkmingai šantažuoti Rusijos karinę vadovybę ir priversti ją apsirūpinti papildoma amunicija, toliau svarsto ISW.
Tačiau analitikų vertinime priduriama, kad V.Putinas vengia atleisti savo artimiausio rato narius, o vietoj to keičia jų palankumą, įtaką ir išteklius, todėl mažai tikėtina, kad J.Prigožinas ir R.Kadyrovas vėl sukurs tokį ekstremalų poveikį, nepakenkdami savo santykiams su V.Putinu.
Tolesnė J.Prigožino kova siekiant užbaigti Bachmuto užėmimą prieštarauja jo nuosekliam pasakojimui, kad Bachmuto užėmimas neturi strateginės vertės. Gegužės 6 d. J.Prigožinas paskelbė 41 punkto laišką (prieš paskelbdamas apie papildomų šaudmenų suteikimą), kuriame kritikavo Rusijos gynybos ministeriją už tai, kad ši sąmoningai atsisako remti „Wagner“ Bachmute.
J.Prigožinas teigė, kad jis ir S.Surovikinas 2022 m. spalį surengė operaciją „Bachmuto mėsmalė“, siekdami išprovokuoti Kijevą masiškai mesti Ukrainos pajėgas į Bachmutą. J.Prigožinas pakartojo, kad pagrindinė „Wagner“ užduotis Bachmute visada buvo išnaudoti Ukrainos pajėgas „mėsmalėje“, o ne užimti gyvenvietes.
J.Prigožinas teigė, kad Bachmuto užėmimo užbaigimas neturi operacinės reikšmės, atmesdamas kovo 7 d. S.Šoigu teiginį, kad Bachmuto užėmimas atvertų kelią tolesnėms Rusijos puolamosioms pastangoms Donbase – šio naratyvo J.Prigožinas nuosekliai laikėsi nuo 2022 m. lapkričio.
Ilgalaikiai J.Prigožino teiginiai, kad Bachmutas nėra strategiškai svarbus, prieštarauja jo reikalavimui, kad Rusijos gynybos ministerija aprūpintų „Wagner“ reikiama amunicija, kuri leistų užbaigti Bachmuto užėmimą, o tai rodo, kad J.Prigožinas ir toliau pirmenybę teikia savo asmeniniams tikslams, o ne Rusijos karinės vadovybės tikslams ir bendrų Rusijos karo veiksmų gerovei.
Parengta pagal ISW inf.
