2023 m. vasario pabaigoje rusai pirmą kartą prieš Ukrainą panaudojo valdomąsias sklendžiančiąsias bombas UPAB-1500V. Šiose bombose įrengta inercinė ir palydovinės navigacijos sistema, o kovinės galvutės svoris – 1010 kg.
„The Telegraph“ rašo, kad sklandančios bombos yra aprūpintos „sparnais“, kad padidintų savo nuotolį, ir skrenda žemai ir pakankamai toli, kad išvengtų kai kurių oro gynybos priemonių.
Rusijai pritrūkus aukštesnės klasės tiksliai valdomos amunicijos, atrodo, kad sparnuotosios bombos, kurios yra pigesnės ir lengviau pagaminamos, tapo Rusijos dažniau pasirenkamu ginklu.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas laikraščiui „Telegraph“ sakė, kad bombos kelia „labai rimtą grėsmę“. Dėl papildomo nuotolio, kurį suteikia sklandymo technologija, Rusijos lėktuvai gali nerizikuodami skristi netoli fronto linijų, kad apšaudytų ukrainiečių amuniciją.
„Šiuo metu priešas naudoja taktinę aviaciją, kad išspręstų kovines misijas palei sieną su Rusija, fronto liniją ir jūros pakrantę. Visose šiose vietovėse priešas maždaug mėnesį intensyviai naudojo sklandančias bombas“, – sakė pulkininkas J.Ihnatas.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, Maskvos pajėgos per dieną į mūšio lauką paleidžia mažiausiai 20 sklendžiančiųjų bombų.
Pasauliui laukiant Ukrainos kontrpuolimo, kai kurie Ukrainos ir Vakarų analitikai svarsto, kad šio ginklo įvedimas gali priversti Kijevą paskutinę minutę keisti savo operacijų planą.
Kaip jos veikia?
Pačios paprasčiausios skledžiančiosios bombos – tai modifikuoti ginklai su sparneliais ir navigacinėmis sistemomis, leidžiančiomis nustatyti skrydžio kelią iki taikinio. Tai gali būti paprasti ir primityvūs ginklai, kaip ir kiti Rusijos pertvarkyti nevaldomi ginklai, pavyzdžiui, sovietinės aviacinės bombos FAB-500, kurias jie dažnai remontuoja.
Tačiau kai kurios sklendžiančiosios bombos, pavyzdžiui, „UPAB-1500B-E“, yra specialiai sukurtos su šiomis funkcijomis.
Kiekvieno modifikuoto ar pagaminto sklendžiančiojo ginklo specifinės savybės ar pajėgumai labai skiriasi: pranešama, kad kai kurių iš jų veikimo nuotolis siekia iki 120 kilometrų ir gali pataikyti į taikinį 10 metrų spinduliu.
Tačiau įprastai linkstama teigti, kad Rusijos naudojamų sklendžiančiųjų bombų veikimo nuotolis yra nuo 48 iki 72 kilometrų.
Nepriklausomai nuo bombų veiksmingumo, šie ginklai suteikia Rusijos naikintuvų pilotams galimybę veiksmingai pasinaudoti pranašumu ore ir daryti įtaką antžeminėms operacijoms, kas jiems anksčiau sunkiai sekėsi.
Ukrainos surinkta žvalgybinė informacija rodo, kad dauguma sparnuotųjų bombų atakų vykdomos iš Rusijos teritorijos 40–48 kilometrų atstumu. Po to Rusijos kariniai lėktuvai apsisuka, kad nepatektų į Kijevo oro gynybos zoną.
„Atstumas, kurį suteikia naujieji savadarbiai ginklai, reiškia, kad oro gynybos grėsmė, kuri anksčiau ribojo smogiamųjų ir puolamųjų lėktuvų naudojimą, yra šiek tiek sumažinta“, – „Telegraph“ sakė žvalgybos konsultacijų bendrovės „Sibylline“ karinis analitikas Justinas Crumpas.
Ukrainai atsisakius sovietinių oro gynybos sistemų rezervų, Kijevas nustatė, kad turi tik nedaug vidutinio ir ilgo nuotolio sistemų, skirtų apsisaugoti nuo oro atakų. Dauguma Ukrainos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų yra fronto linijoje, o ilgesnio nuotolio raketų sistemos yra toli už fronto, kad apgintų miestus ir apsaugotų juos nuo Rusijos artilerijos ir dronų atakų.
Rusija pastarosiomis savaitėmis vėl padidino savo tolimojo nuotolio atakų skaičių, naudodama Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shaded“ ir balistines bei sparnuotąsias raketas prieš tokius miestus kaip sostinė Kijevas, tikėdamasi išeikvoti Ukrainos oro gynybos sistemos atsargas.
„Kodėl jie turėtų naudoti deficitines balistines sparnuotąsias raketas, kurių jiems liko nedaug? Tai pigesnis variantas. Štai kodėl jie šiai užduočiai atlikti naudoja S-300 „žemė-oras“ raketas. S-300 mes kartais galime perimti, bet šios bombos yra problema“, – apie sklendžiančiąsias bombas kalbėjo pulkininkas J.Ihnatas.
Vakarų kariniai ekspertai teigia, kad sklendžiančiosios bombos Ukrainai yra sunkiau susekti nei įprastus tolimojo nuotolio ginklus. Radarai ne visada fiksuoja mažame aukštyje skrendančius objektus, taip pat dėl mažo sklandančių bombų dydžio jas sunku pastebėti.
Geriausias sprendimas – naikintuvai
Dėl rusų naudojamų elektroninio trukdymo ir antiradarinių metodų Kijevo pajėgos turi tik ribotą galimybę nukreipti bombas, kai jos demaskuojamos. Kijeve taip pat kyla klausimų, ar oro gynybos sistemos turėtų būti atitrauktos iš gyvenamųjų vietovių, kad būtų galima paremti būsimą kontrpuolimą.
Viena iš išeičių būtų į atskriejančias skledžiančiąsias bombas nukreipti „Patriot“ ar kitas oro gynybos sistemas. Tačiau šios raketų žemė-oras (SAM) sistemos yra vertingos, jų raketos brangios, todėl jie turi būti laikomi gerokai toliau nuo fronto linijos, kad nebūtų pažeidžiami Rusijos smūgių.
Pasak J.Ihnato, geriausias sprendimas būtų modernūs vakarietiški naikintuvai (dėl logistinių priežasčių Ukraina pirmenybę teikia naikintuvams F-16), kurie turi ilgesnio nuotolio radarus ir raketas „oras-oras“ nei senstantys naikintuvai „Suchoj Su-27“ ir „MiG-29“, kuriais Ukraina šiuo metu naudojasi.
„Jiems atgrasyti užtektų vieno ar dviejų, nes rusai pamatytų, kad ore yra keli tokie lėktuvai, ir vengtų prie jų artintis“, – sakė jis.
Tačiau Vakarų naikintuvų, kurie padėtų išlyginti sąlygas, dar teks palaukti. Kol kas Kijevui teks planuoti puolimą taip, kad jo nesužlugdytų rusų sklendžiančiosios bombos. Pasak J. Crumpo, Ukrainai reikės „didelės oro gynybos“ priešakinėse linijose, kai jos kariai susidurs su atraminiais taškais, tokiais kaip upių perėjos ar gerai įsitvirtinusios rusų pozicijos.
Jei Rusija įgaus pranašumą ore, tai taip pat reikš, kad Ukrainos karių surinkimo punktai, vadovavimo ir kontrolės mazgai bei logistikos centrai taps vienodai pažeidžiami. Kijevas turės įvaldyti apgaulės ir greito judėjimo kare meną, kad sumažintų bet kokią potencialią Maskvos pajėgų keliamą grėsmę iš oro.
„Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, ne mūšio metu kariai turi būti plačiai išsklaidyti, tačiau prireikus jie turi sugebėti greitai susitelkti – to ne kartą mokėsi Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenės per neseniai vykusias pratybas, – sakė J. Crumpas. – Šioje aplinkoje labai svarbu išsklaidyti ir greitai sutelkti pajėgas.“
Rusijos pajėgų dislokuotos sklendžiančiosios bombos būsimame puolime atliks ribotą vaidmenį, jei Kijevas sugebės išlaikyti savo oro gynybą fronto linijoje. „Tai sena technologija, naudojama jau daugelį metų. Jie tik pastarąjį mėnesį pradėjo jas intensyviau naudoti“, – sakė pulkininkas J.Ihnatas.
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.
