Rusijos samdinių grupė „Wagner“ dažnai patenka į dėmesio centrą, daugiausia dėl savo agresyvaus, skambių pasisakymų nevengenčio ir viešumo ištroškusio vadovo Jevgenijaus Prigožino.
Tačiau Rusijoje yra ir kitų privačių karinių grupių.
Daugelis Rusijos turtingųjų ir galingųjų turi privačias karines bendroves, ir jų vis daugėja. Jos samdo eklektišką buvusių specialiųjų pajėgų karių, kalinių, ekstremistų, klajoklių, adrenalino ištroškusių vyrų ir visų kitų veikėjų mišinį ir veikia visame pasaulyje.
Britų žvalgyba praneša, kad balandį į Rusijos armiją buvo užverbuota dar 10 tūkst. kalinių
„(Rusijos) elitas suprato, kad turėdamas privačią karinę bendrovę gali gauti naudos iš Kremliaus, – „Euronews“ sakė Ukrainos politologas, Demokratinio sąžiningumo centro direktorius Antonas Šechovcovas. – Nes jei prisidėsi prie karo veiksmų (Ukrainoje), tau bus atlyginta.“
Pranešama, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lojalus čečėnų lyderis Ramzanas Kadyrovas planuoja sukurti privačią karinę bendrovę iš savo sukarintos „TikTok karių“ grupuotės, pagarsėjusios tuo, kad filmuoja save neva kovojančius Ukrainoje, nors išlieka abejonių, kiek tai tikra.
Energetikos milžinė „Gazprom“ taip pat įtariama sukūrusi dvi privačias karines pajėgas, žinomas kaip „Fakel“ (deglas) ir „Plamya“ (liepsna), kurioms pavesta saugoti užsienyje esantį turtą tokiose vietose kaip Sirija ir Ukraina.
Susiję straipsniai
„Manoma, kad jos tik gina vamzdynus, nors mes paprasčiausiai to nežinome“, – „Euronews“ sakė Bato universiteto (Jungtinėje Karalystėje) Rusijos politikos dėstytojas daktaras Stephenas Hallas.
Visgi privačios karinės bendrovės priklauso ne tik Rusijos elitui.
Su galinga Ortodoksų bažnyčia susijusi samdinių grupuotė „Stačiatikių brolija“, kaip pranešama, kovoja Ukrainoje, kad apsaugotų krikščioniškąją Rusiją nuo „dekadentiškų Vakarų, kurie užgrobė Kijevą“, sakė S.Hallas.
Tuo tarpu ENOT yra kraštutinių dešiniųjų, ultranacionalistų samdomų kovotojų grupė, kariaujanti Ukrainoje nuo 2014 m., kai Rusijos remiami separatistai ėmėsi ginklų Ukrainos rytuose.
Nors ir motyvuojama „piktybinio imperializmo“, laikančio Ukrainą priklausančia Rusijai, A.Šechovcovas mano, kad grupuotė kovoja tik todėl, kad galėjo „monetizuoti savo ideologiją“, rinkdama paramą iš vietos verslo separatistinėse provincijose.
„Jie tiesiog uždirba pinigus“, – teigė jis ir pridūrė, kad Kremlius mielai „atsikratytų“ šių smurtaujančių ekstremistų, neleisdamas jiems kelti neramumų namuose.
ENOT įkūrėjas Igoris Leonidovičius Manguševas – liūdnai pagarsėjęs nacionalistas, kuris viešą kalbą pasakė laikydamas, kaip jis teigė, ukrainiečių kovotojo kaukolę – vasario mėn. žuvo nuo „egzekucijos stiliaus“ šūvio Rusijos okupuotoje Ukrainoje.
2019 m. ENOT buvo uždaryta, o A.Šechovcovkas teigė, kad I.L.Manguševą greičiausiai nužudė rusai.
Rusijos samdinių grupės yra susijusios su valstybe
Nors nominaliai yra nepriklausomos, S.Hallas sakė, kad privačios karinės bendrovės gali egzistuoti tik su Kremliaus palaiminimu. Iš tikrųjų jos yra neteisėtos pagal Rusijos įstatymus, kurie draudžia „samdinių verbavimą, mokymą ir finansavimą“.
„Jie visada darys tai, ko prašo valstybė“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad daugelis jų yra glaudžiai susiję su Rusijos slaptosiomis tarnybomis FSB.
„Wagner“ grupė yra didžiausia (samdinių grupė) todėl, kad ji turėjo geriausią rėmimą, ne tik finansinę, bet ir politinę apsaugą“, – paaiškino A.Šechovcovas. ENOT nesugebėjo rasti geros elito grupės, kuri juos globotų ir būtent todėl grupė galiausiai buvo sunaikinta, mano politologas.
Kremliui tokios šešėlinės jėgos yra naudingos dėl galimybės numesti atsakomybę, sakė S.Hallas.
Tokios grupės leidžia valstybei užsiimti nešvaria, įtartina veikla, kurią ji gali paneigti, nes techniškai tos grupės yra privačios. Be to, samdinių veikla reguliuojama daug mažiau nei įprastinių kariuomenių, todėl jie gali laisviau elgtis nusikalstamai.
Pripažindamas, kad per visą savo istoriją rėmėsi samdiniais, S.Hallas teigia, kad Maskvą įkvėpė tai, kad JAV Irake naudojosi dabar jau nebeveikiančios samdinių grupės „Blackwater“ paslaugomis, kuri išgarsėjo po 2007 m. įvykdytų Irako civilių žudynių.
„Kremliui kilo idėja“, – tęsė jis.
Nuo įprastinių ginkluotųjų pajėgų besiskiriantys samdiniai padėjo užmaskuoti Rusijos nuostolius Ukrainoje, nes jie retai įtraukiami į oficialius aukų sąrašus.
„Jei Ukrainoje žūsta samdiniai, tai gaila. Tačiau Kremlius neprivalo viešinti šių aukų skaičių, – aiškino S.Hallas. – Kaip Sovietų Sąjunga sužinojo per Afganistano karą devintajame dešimtmetyje, visuomenė linkusi labai nusivilti, kai jų berniukai grįžta namo maišuose.“
To pavyzdys – samdinių grupė „Patriot“, siūlanti Rusijai nesuvaržytą karinę galią.
2018 m. įkurtą organizaciją kontroliuoja Gynybos ministerija, ją sudaro daug buvusių Rusijos specialiųjų pajėgų „Spetsnaz“ narių, kurie, pasak S.Hallo, uždirba „pagal Rusijos standartus labai didelį“ 5600 eurų per mėnesį atlyginimą. Tačiau, kaip pranešama, jie negauna pensijų ar išmokų dėl sužalojimų.
„Patriot“ – tai Rusijos kariuomenės atsakas į augantį „Wagner“, viso samdinių judėjimo pradininko, populiarumą ir derybinę galią“, – sako A.Šechovcovas.
Jų efektyvumas mūšio lauke dar neaiškus, tačiau, pasak JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW), samdiniai kol kas nepaliko didelio pėdsako kare.
Mafijos grupuotės kovoja tarpusavyje
Rusijoje didelę galią įgyja samdinių grupuotės, valdančios daug žmonių ir karinių išteklių. Kai kurie jų užsiima ekonomine veikla, pavyzdžiui, kasyba Afrikoje, o tai tik sustiprina jų pozicijas.
„Kol jie neperžengia raudonųjų linijų, valstybei jie netrukdo, nes yra naudingi, – teigė A.Šechovcovas. – Tačiau jei jos kišasi į suinteresuotų šalių politinius sprendimus, jos gali būti uždarytos.“
Kol kas, pasak jo, Kremlius išlieka pakankamai galingas, kad galėtų jas uždaryti, jei jos peržengtų ribas.
Vis dėlto taip gali būti ne visada.
„Tai priklausys nuo karo eigos. Bet su kiekvienu kariniu pralaimėjimu mūšio lauke Rusijos valstybė pradės dar labiau prarasti šių įvairių ginkluotų grupuočių kontrolę“, – aiškino A.Šechovcovas.
Nors V.Putinas vis dar tvirtai kontroliuoja situaciją, jis pateikė pavyzdį, kai „Wagner“ bosas J.Prigožinas atvirai pasipriešino Kremliui, tikindamas, kad prieš metus tai būtų buvę „neįsivaizduojama“.
„Režimo veikėjai vis labiau nerimauja dėl ateities, – sakė S.Hallas, atkreipdamas dėmesį į J.Prigožino ir Čečėnijos lyderio R.Kadyrovo kritiką karo ir V.Putino atžvilgiu. – Kurdamas šias privačias karines bendroves Kremlius pats sau atvėrė juodąją skylę. Jos nėra pavaldžios valstybei, nes valstybė joms nemoka.“
„Jei V.Putinas praras valdžią, (šios grupės) bus kaip katės, kurios kovoja maiše. Kalba eina apie Sostų žaidimą, bet su branduoliniais ginklais“, – svarstė S.Hallas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.