Įspėja dėl revoliucijos Rusijoje – žmonės puls su šakėmis

Rusijos samdinių bosas Jevgenijus Prigožinas perspėjo, kad žiaurus Maskvos karas gali įstumti Rusiją į panašią kaip 1917 m. revoliucijos suirutę, jei atsiskyręs ir turtingas elitas tiesiogiai neįsitrauks į konfliktą.

Rusai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusai.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 26, 2023, 10:41 PM

Ilgame interviu politiniam veikėjui ir karą remiančiam tinklaraštininkui Konstantinui Dolgovui „Wagner“ samdinių grupės įkūrėjas ir vadovas J.Prigožinas taip pat teigė, kad karas smarkiai nepasiteisino, nes nepavyko „demilitarizuoti“ Ukrainos – tai buvo vienas iš prezidento Vladimiro Putino deklaruojamų invazijos tikslų. Jis taip pat ragino vykdyti totalitarinę politiką.

„Esame tokioje situacijoje, kad galime tiesiog prarasti Rusiją“, – sakė J.Prigožinas. – Turime įvesti karo padėtį. Mes, deja... turime paskelbti naujas mobilizacijos bangas; turime priversti visus, kas gali, dirbti didinant šaudmenų gamybą.“

„Rusijai reikia kelerius metus gyventi kaip Šiaurės Korėjoje, taip sakant, uždaryti sienas... ir sunkiai dirbti“, – pridūrė jis.

Remdamasis visuomenės pykčiu dėl Rusijos turtingųjų ir galingųjų prabangaus gyvenimo būdo, J.Prigožinas perspėjo, kad jų namus gali šturmuoti žmonės su šakėmis.

Jis išskyrė gynybos ministro Sergejaus Šoigu dukrą Kseniją Šoigu, kuri buvo pastebėta atostogaujanti Dubajuje su sužadėtiniu, fitneso tinklaraštininku Aleksejumi Stoliarovu.

„Elito vaikai geriausiu atveju užsisklendžia savyje, o kai kurie leidžia sau viešą, sotų, nerūpestingą gyvenimą, – teigė J.Prigožinas. – Šis susiskaldymas gali baigtis kaip 1917 m. revoliucija – kai pirmiausia sukils kareiviai, o paskui juos – jų artimieji.“

J.Prigožinas, uždirbęs turtus ir gavęs pravardę „Putino virėjas“ iš vyriausybinių maitinimo sutarčių, užėmė pagrindinį vaidmenį kare Ukrainoje. Iš pradžių jis savo samdinius dislokavo fronto linijose, o vėliau daug samdė iš kalėjimų, siekdamas sustiprinti išsekusias Maskvos pajėgas. Interviu J.Prigožinas pareiškė, kad nemoka gaminti ir kad žurnalistai turėjo jį vadinti „Putino mėsininku“.

„Wagner“ grupuotė vadovavo puolimui Bachmute, kurio kulminacija šią savaitę buvo V.Putino paskelbimas, kad šį miestą neva kontroliuoja Rusija. Ukraina tvirtina, kad vis dar kovoja miesto pakraščiuose.

Tačiau nors J.Prigožino vaidmuo Bachmute suteikė jam svarbią platformą, jis įsitraukė į nemalonius nesutarimus su S.Šoigu ir kitais Rusijos kariuomenės vadais, kaltindamas juos, kad šie neleidžia „Wagner“ gauti reikiamos amunicijos. Jis taip pat ne kartą grasino pasitraukti iš Bachmuto.

Interviu K.Dolgovui J.Prigožinas teigė, kad vadovaujasi meile tėvynei ir ištikimybe V.Putinui. Tačiau jis taip pat griežtai kritikavo karą, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“.

Pasak jo, vietoj demilitarizacijos invazija pavertė „Ukrainos kariuomenę viena galingiausių pasaulyje“, o ukrainiečius – „visam pasauliui žinoma tauta“.

„Manau, kad Ukrainos kariuomenė šiandien yra viena galingiausių kariuomenių“, – pareiškė „Wagner“ vadas.

„Jie pasižymi aukštu organizuotumo, apmokymo ir žvalgybos lygiu. Jie turi įvairių ginklų, be to, jie gali vienodai sėkmingai valdyti bet kokias sistemas: Sovietų Sąjungos, NATO, bet kokiomis kitomis. Ir į savo nuostolius jie žiūri filosofiškai. Viskas nukreipta į aukščiausią tikslą, kaip ir mums per Didįjį Tėvynės karą. Bet technologiškiau ir tiksliau“, – pridūrė J.Prigožinas.

„Jei specialiosios operacijos pradžioje jie, vaizdžiai tariant, turėjo 500 tankų, tai dabar jie turi 5000, – sakė jis. – Jei jie turėjo 20 000 kovotojų, kurie žinojo, kaip kovoti, dabar jie turi 400 000. Kaip mes ją „demilitarizavome“? Dabar paaiškėjo, kad mes ją militarizavome – velnias žino kaip“.

J.Prigožinas šią savaitę vėl pareiškė, kad jo kovotojai paliks Bachmutą, galbūt siekdamas palikti S.Šoigu atsakingu už šio miesto išlaikymą.

Interviu jis ypač daug pagiežos skyrė elito vaikams ir daugeliui turtingų rusų, kurie stengėsi, kad karas nesutrikdytų jų gyvenimo. Tačiau J.Prigožinas nekomentavo fakto, kad šios pastangos apsaugoti rusus buvo pagrindinė V.Putino strategija nuo pat invazijos pradžios.

„Wagner“ bosas aiškino, kad „dešimčių tūkstančių žuvusių karių giminaičių“ sielvartas gali pasiekti virimo tašką, o Rusijos vyriausybei teks kovoti su platesniu pykčiu ir nepasitenkinimu, kurį didina ekonominiai skirtumai.

„Mano patarimas Rusijos elitui – imkite savo vaikinus, siųskite juos į karą, o kai nueisite į laidotuves, kai pradėsite juos laidoti, žmonės sakys, kad dabar viskas teisinga“, – interviu kalbėjo J.Prigožinas.

J.Prigožino pasisakymai dažnai kenkia oficialiai Maskvos pozicijai ir beveik neabejotinai lemtų griežtą bausmę bet kuriam kitam asmeniui. Šalyje uždrausta kritikuoti kariuomenę, o daugelis piliečių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nors įprasti Rusijos kariuomenės pareigūnai neskelbia aukų Ukrainoje skaičiaus, J.Prigožinas teigė, kad mūšyje dėl Bachmuto žuvo 20 000 „Wagner“ samdinių. Net jei tai ir per mažas skaičius, šis skaičius nustelbia paskutinį oficialų Maskvos pateiktą skaičių rugsėjo mėnesį, kai S.Šoigu teigė, kad žuvo 5 937 kariai.

Kariniai ekspertai tokį didelį „Wagner“ samdinių žūčių skaičių aiškina žiauria vadų taktika. Jie siuntė bangas prastai apmokytų nuteistųjų, kad išvargintų ukrainiečius, kartais grasindami belaisviams mirtimi, jei šie atsitrauks.

Rusijoje privačios karinės bendrovės techniškai yra neteisėtos, tačiau J.Prigožinas veikė nebaudžiamai, siųsdamas savo kovotojus į Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis, taip pat į Ukrainą. Malyje „Wagner“ kariai yra įtariami karo nusikaltimais, gavus pranešimų apie egzekucijas, kankinimus, prievartavimus ir pagrobimus.

Nors J.Prigožinas stengėsi sukurti kovotojo įvaizdį, jis priskiriamas prie V.Putino bičiulių, kurie tapo milijardieriais dėl savo ryšių su vyriausybe ir sutarčių. Tačiau, kaip ir jo samdiniai, J.Prigožinas taip pat yra buvęs kalinys: didžiąją devintojo dešimtmečio dalį jis praleido kalėjime už vagystes.

Iki šiol J.Prigožinas išlieka nepralenkiamas viešumoje, jam pavyko pasiekti sėkmę ten, kur kai kurie eiliniai vadai suklupdavo, o kai kuriais atvejais – žeminančiu būdu.

Pavyzdžiui, karo ekspertai atkreipė dėmesį į antradienį pasirodžiusį surežisuotą generolo pulkininko Aleksandro Lapino vaizdo įrašą, kuriame jis vadovauja nedidelei karių grupei, atremiančiai paslaptingą dviejų dienų įsiveržimą į Belgorodo sritį.

Įraše, kuriame A.Lapinas matomas einantis šalia šarvuočių kolonos ir šaukiantis: „Pirmyn, vaikinai! Pirmyn, už tėvynę“, kai kurie Rusijos tinklaraštininkai, pasisakantys už karą, išjuokė kaip gėdingą ir juokingą. Tuo tarpu vietos pareigūnai atsakinėjo į civilių gyventojų, sunerimusių dėl sienos pažeidimo, klausimus.

„Gynybos ministerijai turiu dar daugiau klausimų nei jūs“, – sakė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas per tiesioginę klausimų ir atsakymų sesiją su vietos gyventojais.

V.Gladkovas antradienį nurodė, kad per išpuolį evakuojant žuvo viena moteris, o aštuoni žmonės buvo sužeisti. Rusijos pareigūnai teigė atrėmę išpuolius, o atsakingi kovotojai trečiadienį pareiškė, kad jie vis dar aktyviai kovoja Rusijos teritorijoje.

„Gyvename labai sudėtingame laikotarpyje“, – atskirame pareiškime sakė V.Gladkovas.

Trečiadienį Belgorode sutrikimai tęsėsi ir toliau – keli bepiločiai lėktuvai nusitaikė į dujotiekį ir gyvenamuosius pastatus, pasakojo V.Gladkovas.

Interviu J.Prigožinas pareiškė, kad yra „optimistinis scenarijus“ dėl Rusijos karo: Vakarų parama Ukrainai išsenka, o Kinija tarpininkauja sudarant taikos susitarimą, leidžiantį Rusijai išlaikyti okupuotas Ukrainos žemes.

„Nelabai tikiu optimistiniu scenarijumi“, – teigė jis, pridurdamas, kad vietoj to Ukrainai gali iš dalies pavykti surengti labai laukiamą kontrpuolimą, priartinant Rusijos kariuomenę prie sienų, buvusių prieš prasidedant karo veiksmams 2014 m.

Jie taip pat galėtų pulti Krymą ir toliau spausti į rytus, apsiginklavę daugiau vakarietiškų ginklų, aiškino jis.

„Labiausiai tikėtina, kad šis scenarijus mums nebus palankus, – sakė J.Prigožinas. – Taigi turime ruoštis sudėtingam karui“.

Parengta pagal „The Washington Post“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.