Pagrindinis Vakarų sankcijų Rusijai tikslas – padaryti karo finansavimą neįmanomą, tačiau kol kas to pasiekti nepavyko. Rusija toliau didina savo karines išlaidas ir karinės produkcijos gamybą bei ieško būdų importuoti uždraustus komponentus.
Kiek Rusija išleidžia karui?
Visos Rusijos išlaidos iš federalinio biudžeto 2023 m. sudarys 29 trilijonus rublių (apie 335 mlrd. eurų). Kariuomenei ir saugumo pajėgoms skirta rekordinė suma – 9,4 trln. rublių (apie 107 mlrd. eurų), t. y. 60 proc. daugiau nei 2021 m.
Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes kai kurios karinės išlaidos buvo užmaskuotos kaip išlaidos švietimui, socialinei gerovei ir paramai ekonomikai ar regionams.
Kalbant apie propagandos finansavimą, iš federalinio biudžeto valstybės paramai žiniasklaidai skiriama 118 mlrd. rublių (apie 877 mln. eurų). Dar 20 mlrd. rublių (apie 148 mln. eurų) bus skirta Interneto plėtros institutui – organizacijai, kuri finansuoja propagandinį turinį.
Rusijos švietimo ministerija skirs 40 mlrd. rublių (maždaug 297 mln. eurų) „patriotiniam jaunimo ugdymui“, t. y. šešis kartus daugiau nei 2022 m.
Šios lėšos bus skiriamos organizacijoms, kurios propaguoja Rusijos ideologiją mokyklinio amžiaus vaikams. Viena iš jų, „Judėjimas Pirmasis“, veiks Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Per ekonominės paramos programas Rusijos biudžetas skirs daugiau kaip 200 mlrd. rublių (1,49 mlrd. eurų) valstybinei kosmoso agentūrai „Roskosmos“, kuri faktiškai yra Rusijos karinio-pramoninio komplekso dalis. „Roskosmos“ gamina karinius palydovus, palaiko GLONASS navigacijos sistemą, kuri naudojama raketoms nukreipti, ir turi savo ginkluotas formuotes.
Rusijos regionams skirtos valstybės lėšos taip pat buvo mobilizuotos karui. Apie 550 mlrd. rublių (4,09 mlrd. eurų) subsidijų bus skirta okupacinėms administracijoms Rusijos užgrobtose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių bei Krymo autonominės respublikos dalyse. Kolaborantai šias lėšas panaudos savo nuožiūra.
Vietos biudžetai visoje Rusijoje iš dalies padengė socialines kariuomenės išlaidas. Regionai iš savo kišenės moka 1–3 mln. rublių (maždaug 7452 –22 000 eurų) šeimoms už kiekvieną žuvusį okupantą iš jų regiono.
Kai kurios socialinės išmokos, pavyzdžiui, mėnesinės pensijos neįgaliems veteranams, bus mokamos iš visos Rusijos valstybės finansuojamo Socialinio fondo.
Tai anaiptol nėra baigtinis karinių išlaidų, kurioms Rusijos biudžete rasta lėšų, sąrašas. Kita dalis pinigų buvo sutelkta iš privačių ir valstybinių bendrovių sąskaitų.
BBC tyrimas atskleidė, kad valstybinė energetikos korporacija „Gazprom“ į karą samdė savo apsaugininkus ir panaudojo juos formuojant „Potok“, „Redut“ ir „Fakel“ dalinius. Panašiai ir „Roskosmos“ samdo darbuotojus į savo batalioną, pavadintą „Uran“.
Achmato Kadyrovo fondas, aprūpinantis personalu čečėnų „karines savanorių grupes“, finansuojamas iš įmonių mokesčių. Vietos verslininkai taip pat remia Rusijos paskirto laikinai okupuoto Krymo vadovo Sergejaus Aksionovo „privačią karinę bendrovę“.
Iš kur atsirado visi šie pinigai?
Dėl padidėjusių karinių išlaidų galėjo būti gerokai apkarpytos kitos programos ir sutrikdyta ekonomika, tačiau Maskvai kol kas pavyko to išvengti. Nors federalinio biudžeto išlaidos viršija pajamas, trūkumas yra nedidelis. Trūkstamas lėšas dengia „karo kasa“ – Nacionalinio turto fondas (NŽF). Jo sąskaitose šiuo metu yra 12 trilijonų rublių (8,92 mlrd. eurų), kuriuos Kremlius pastaraisiais metais kaupė iš perteklinių pajamų už naftą.
Rusijos vyriausybė taip pat galėjo sukaupti daugiau pinigų skolindamasi rublių iš savo piliečių ir bankų bei didindama mokesčius įmonėms.
Kremlius padidino mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą 2022 m. Vien iš dujų, naftos ir anglies bendrovių 2023 m. Rusijos biudžetas papildomai gaus 1 trilijoną rublių (7,43 mlrd. eurų).
Diržų veržimasis paveiks ir kitas dideles įmones.
Rusijos finansų ministerija planuoja įvesti nenumatytą privačių bendrovių pelno mokestį, kuris į biudžetą įneš dar 300 mlrd. rublių (2.23 mlrd. eurų). Vyriausybė taip pat padidins akcizą tabako gaminiams ir taip papildomai gaus 100 mlrd. rublių (743,53 mln. eurų).
Be viso to, Rusijoje vis dar veikia apie tūkstantis Vakarų bendrovių. Jos ir toliau uždirba dešimtis milijardų dolerių pajamų ir moka mokesčius į federalinį biudžetą, kuris vis daugiau pinigų skiria karui ir vis mažiau – socialinėms programoms ir vystymuisi.
Sankcijų režimas vis dar leidžia Rusijos bendrovėms parduoti tam tikras prekes JAV, ES ir Jungtinei Karalystei ir didinti savo pelną. Vien 2022 m. Rusija iš metalų ir deimantų eksporto į Vakarų šalis uždirbo daugiau nei 18 mlrd. eurų – ir agresorė toliau gauna pajamų, nes šios prekės nebuvo uždraustos.
Vis dar pilna spragų
Tai tik viena pusė. Rusijai reikia prieigos prie Vakarų elektronikos, kad galėtų kariauti. Vakarų šalys per pastaruosius metus nesugebėjo visiškai nutraukti Rusijos prieigos prie savo technologinių komponentų. Vis dar yra būdų apeiti embargą – pakankamai, kad būtų galima gaminti tam tikrą įrangą.
Pirmasis būdas yra teisėtas. Rusai kai kurios elektronikos gauna išardydami buitinius prietaisus. Ukrainiečiai jau rado šaldytuvų ir pramoninės įrangos dalių rusų tankuose.
Antrasis būdas yra pusiau legalus. Tiekimas į Rusiją vyksta per neutralias šalis. Nesunku išsiaiškinti, per kurias. Puslaidininkių eksportas į Rusiją iš Turkijos, Armėnijos, Kirgizijos, Kazachstano ir Serbijos išaugo dešimt kartų. Nė viena iš šių šalių nėra mikroschemų gamintoja. Jos atlieka tarpininkų vaidmenį.
Sunku kontroliuoti svarbiausių komponentų perpardavimą, nes neįmanoma nustatyti galutinio naudotojo. Be to, priklausomai nuo technologijų kontrolės lygio, rusai visais įmanomais būdais slepia savo pėdsakus.
Centro „Strategija XXI“ prezidentas Michailas Honcharas papasakojo, kaip kartu su Juodosios jūros strateginių tyrimų institutu jie sekė kai kuriuos ES piliečius rusiškomis pavardėmis. Pasak M.Honcharo, šie piliečiai įsteigė įmonę Šveicarijoje, perregistravo ją Silicio slėnyje, o tada Jungtiniuose Arabų Emyratuose įkūrė bendrą įmonę su gynybos bendrove EDGE.
Ši naujoji įmonė užsiima bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais technologijų kūrimu. Taip rusiškų ir baltarusiškų šaknų turinti įmonės vadovybė įgijo visiškai legalią prieigą prie svarbiausių komponentų iš Vakarų šalių ir teorinę galimybę siųsti juos į Rusiją per JAE.
Nuo 2012 m. Jungtinėse Valstijose vyko dešimtys teismo procesų, kuriuose buvo teisiami Rusijos agentai, dalyvavę kontrabanda gabenant dešimčių milijonų dolerių vertės prekes Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.
Rusijos agentų gaudymas Vakaruose tapo vis dažnesnis po visiškos invazijos.
Vienas FSB kontroliuojamas tinklas eksportavo 22 tonas vokiškos įrangos. Kitas tinklas per fiktyvias įmones Vokietijoje ir JAE į Rusiją gabeno palydovams ir raketoms skirtus mikroprocesorius. Kontrabandininkai taip pat buvo sugauti Estijoje, kai bandė kontrabanda įvežti 20 dėžių amerikietiškų snaiperinių šautuvų šovinių.
Ir tai toli gražu ne visas 2022 m. plačiai nuskambėjusių bylų sąrašas. Didysis klausimas – ką su visu tuo daryti.
„Mėginti taikyti sankcijas atskiroms bendrovėms yra tas pats, kas turėti reikalų su slibinu Goriničiumi – vos tik nukertate vieną galvą, jos vietoje užauga trys, – „Economichna Pravda“ sakė Ukrainos ekonominio saugumo tarybos patarėja Olena Jurčenko. – Kasdien atsiranda būriai „Shell“ kompanijų, ir erdvė tokiai veiklai negali būti uždaryta.
Nepadės ir idėja sudaryti leidimų sąrašus ir blokų sąrašus įmonių, su kuriomis galima arba negalima vykdyti operacijų. Poveikį duos tik visiškas šių prekių eksporto ir reeksporto į Rusiją uždraudimas“.
Ukraina siūlo suvienodinti Vakarų šalyse draudžiamų prekių sąrašą. Kaip „Economichna Pravda“ paaiškino Prezidento kanceliarijos patarėjas Vladyslavas Vlasiukas, ES ir JAV dvigubos paskirties prekių sąrašai skiriasi. Kai kurias prekes, kurias Jungtinės Valstijos uždraudė, gali būti leidžiama eksportuoti iš Europos Sąjungos, ir atvirkščiai.
Rusijos karinis-pramoninis kompleksas vis dar gyvas
Dėl įvestų sankcijų rusams tapo sudėtingiau ir brangiau gaminti karinę įrangą. Rusijos karinio-pramoninio komplekso pajėgumai nėra pakankami, kad kariuomenės įranga vėl pasiektų net 2022 m. vasario 24 d. lygį: tai įrodo 70 metų senumo sovietinių tankų T-55 demontavimas.
Ukrainos kariuomenė naikina Rusijos techniką greičiau, nei spėja ją sukurti. Kartu sankcijos nereiškia katastrofos Rusijos gynybos pramonei. Trilijonų rublių biudžeto ir embargo spragų pakanka gamybai palaikyti ir karui tęsti.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenys rodo, kad rusai, laikydamiesi sankcijų, per pilno masto karo metus sugebėjo pagaminti daugiau kaip 500 sparnuotųjų raketų.
„Rusams Vakarų technologijos labiausiai reikalingos didelio tikslumo ginklams ir įrangai, – sakė gynybos ekspertas, buvęs Gruzijos karinis atašė Jungtinėse Valstijose Archilas Tsintsadze. – Primityvesniems ginklams ar gynybinei įrangai, pavyzdžiui, sviediniams ir artilerijai, Rusija visada turėjo visą gamybos ciklą“.
Tai, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas yra „gyvas ir veikia“, matyti ir iš oficialios Rusijos statistikos, pažymėjo Lidija Lisovska, analitikė, dirbanti prie ANTS projekto „rusijos turtas kaip Ukrainos ekonomikos atsigavimo šaltinis“.
Pasak L. Lisovskos, 2023 m. pirmąjį ketvirtį žiūronų, monokuliarų ir kitų optinių prietaisų gamyba Rusijoje išaugo 73 proc., palyginti su 2022 m. Radarų, radionavigacijos gaminių, nuotolinio valdymo įrangos, kompiuterių, elektros variklių, generatorių, akumuliatorių, specialių drabužių ir avalynės gamyba išaugo 40–110 proc.
Tai gali reikšti, kad keičiami anksčiau iš Vakarų šalių importuoti gaminiai ir didinama kariuomenei skirta produkcija.
Apie karinės gamybos augimą liudija ir kiti netiesioginiai rodikliai. Netoli Maskvos esančioje Dubnos gamykloje, gaminančioje bepiločius lėktuvus, pereita prie darbo trimis pamainomis, o Smolensko aviacijos gamykla, gaminanti sparnuotąsias raketas, planuoja padidinti darbuotojų skaičių nuo 2000 iki 4300.
Tuo pat metu kai kurios Vakarų bendrovės tiesiogiai padeda Rusijos gynybos pramonei. Pavyzdžiui, „The Insider“ atliktas tyrimas parodė, kad Vokietijos įmonės „Jakob KECK Chemie GmbH“ ir „Salamander SPS GmbH“, taip pat Italijos įmonė „Tacchificio Campliglionese“ tiekia Rusijos įmonei „Donobuv“ kariuomenės batų gamyboje naudojamas prekes.
Italijos bendrovė Minelli Carmello tiekė šarvuočiams gaminti skirtas mašinas, o Prancūzijos bendrovė Marchante tiekė įrangą bendrovei Kurganpribor, kuri gamina MLRS detonatorius.
Vakarų įmonės dažnai naudojosi tuo, kad daugeliui Rusijos karinių įmonių nebuvo taikomos sankcijos. Pavyzdžiui, Prancūzijos bendrovė Radiall S.A. tiekė komponentus „Roskosmos“, nes pagrindiniam pastarosios rangovui ISS buvo taikomos JAV, bet ne Europos sankcijos. Tai ir toliau išlieka problema.
Japonija, Australija, Naujoji Zelandija, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat turi pastebimų sankcijų politikos trūkumų Rusijos įmonių atžvilgiu.
Staigus gynybos gamyklų veiklos suaktyvėjimas ne tik apginkluos okupantus, bet ir gali paremti Rusijos ekonomiką nuosmukio metu, nors ir laikinai.
„Šiuo atveju statistika yra apgaulinga, – sakė Michailas Hončaras. – Viena vertus, Rusijos ekonomikoje kuriamos naujos darbo vietos ir sukuriamas BVP gynybos sektoriuje. Kita vertus, pramonės šakos, kurios galėtų nešti realų pelną, praranda pinigus ir darbuotojus. Karinis-pramoninis kompleksas dažniausiai leidžia valstybės pinigus, o ne generuoja naujas lėšas. Šaltojo karo metais didelės karinės išlaidos buvo viena iš priežasčių, dėl kurių SSRS sulėtėjo ir subyrėjo.“
Taigi sankcijos ir karas alina Rusijos ekonomiką, tačiau tik ilguoju laikotarpiu. Norint sutrukdyti agresoriui dabar, vienu iš lemiamų karo momentų, reikės stipriau smogti jo pajamoms ir nutraukti „pagalbos ranką“ iš Rusijai draugiškų šalių ir bendrovių, kurių vis dar daug net ES ir JAV.
