Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną nuosava teritorija ir yra pažadėjusi ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Pekinas pastaraisiais metais intensyvina įsiveržimus į salos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ). 2022-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, tokių incidentų skaičius kone padvigubėjo.
Taivano gynybos ministerijos atstovas Sun Li-fangas ketvirtadienį paskelbė, kad nuo 5 val. ryto vietos (vidurnakčio Lietuvos) laiku į pietvakarinę ADIZ dalį įskrido „iš viso 37 Kinijos karo lėktuvai“. „Kai kurie jų tęsė kelionę... Ramiojo vandenyno vakarinės dalies link“ dalyvauti mokymuose, apie 11 val. tvirtino atstovas.
Nors tai nėra didžiausias šįmet užfiksuotas įsiveržimų skaičius, ligšiolinį rekordą registravus balandžio 9 d., kuomet būta 45 įsiveržimo atvejų, ketvirtadienį stebėti įsiveržimai įvyko per trumpesnį laiko tarpą.
Taivano ADIZ dydžiu lenkia šalies teritorinę oro erdvę. Ji, be kita ko, apima dalį Kinijos ADIZ.
Ministerija tviteryje parašė, kad Taivano kariuomenė „atidžiai stebi situaciją“, ir kartu nurodė, jog reaguojant buvo pasiųsti patruliniai lėktuvai ir karinio jūrų laivyno laivai, taip pat pasitelktos antžeminės raketų sistemos.
Pareigūnai nepatvirtino, ar pažeidimai tęsiasi.
Analitikai teigia, kad intensyvėjantys Kinijos įsiveržimai į Taivano oro gynybos zoną yra platesnės „pilkosios zonos“ taktikos palaikyti spaudimą salai dalis. Apie naujausius įsiveržimus pranešta praėjus dienai po to, kai JAV, Filipinai ir Japonija surengė pirmąją bendrą patruliavimo misiją Pietų Kinijos jūroje, į kurią Kinija reiškia pretenzijas.
Kinija neretai suintensyvina įsiveržimus ir rengia karines pratybas, kai Taivanas imasi plėtoti diplomatinius santykius su kitomis šalimis. Pekinas prieštarauja bet kokiai diplomatinei veiklai, kurioje Taivanas traktuojamas kaip suvereni valstybė.
Balandį Kinija surengė trijų dienų trukmės karines pratybas, kurių metu imitavo salos blokadą – taip šalis reagavo į Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą su JAV Atstovų rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.
