Tamsi praeitis ir pažadas Vakarams: ekspertai paaiškino, kodėl Kijevas atsiriboja nuo jo pusėje kovojančių rusų partizanų

Žuvęs Rusijos savanorių korpuso kareivis, kovojęs Ukrainos pusėje, prisimenamas kaip „drąsus karys“. Tuo tarpu analitikai aiškinasi, kodėl Kijevas stengiasi atsiriboti nuo ginkluotų rusų partizanų grupuočių.

Rusijos svavanorių korpuso kovotojai. Viduryje – grupuotės lyferis Denisas Kapustinas.<br>AFP/Scanpix nuotr. 
Rusijos svavanorių korpuso kovotojai. Viduryje – grupuotės lyferis Denisas Kapustinas.<br>AFP/Scanpix nuotr. 
Rusijos savanorių korpuso kovotojo Danilo Mazniko laidotuvės Kijeve.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos savanorių korpuso kovotojo Danilo Mazniko laidotuvės Kijeve.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos savanorių korpuso kovotojo Danilo Mazniko laidotuvės Kijeve.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos savanorių korpuso kovotojo Danilo Mazniko laidotuvės Kijeve.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos savanorių korpuso kovotojo Danilo Mazniko laidotuvės Kijeve. Kairėje – grupuotės lyferis Denisas Kapustinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijos savanorių korpuso kovotojo Danilo Mazniko laidotuvės Kijeve. Kairėje – grupuotės lyferis Denisas Kapustinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2023-06-16 20:41, atnaujinta 2023-06-17 08:50

Stovėdami prie karsto su Daniilo Mazniko kūnu, daugelis jo grupuotės kariškas uniformas vilkinčių, mūšyje patyrusių ginklo brolių verkė.

„Jis buvo drąsus karys, pamaldus krikščionis, patikimas bendražygis“, – pro ašaras portalui „Al Jazeera“ sakė D.Mazniko vadas Denisas Kapustinas per atsisveikinimo ceremoniją, praėjusį savaitgalį vykusią istorinėse Baikovės kapinėse Kijeve.

29-erių metų barzdotas ir stambaus sudėjimo D.Maznikas žuvo per vieną nuožmiausių karinių operacijų tebesitęsiančiame Rusijos ir Ukrainos kare.

Birželio 1 d. jis priklausė keturiems nedideliems kariniams daliniams, kurie persikėlė į vakarinę Rusijos Belgorodo sritį, kad užpultų 40 tūkst. gyventojų turintį Šebekino miestą ir užimtų Novaja Tavolžankos kaimą.

Jie susirėmė su pasieniečiais ir kariškiais, o juos, kaip tikino rusų pareigūnai, palaikė Ukrainos dronų atakos ir smarkus artilerijos apšaudymas, „kurio metu buvo naudojami uždrausti kasetiniai šaudmenys“.

Jiems judant į priekį, dešimtys tūkstančių civilių gyventojų paniškai bėgo iš Belgorodo, o Naujoji Tavolžanka trumpam tapo pirmąja ir vienintele Rusijos teritorija, kurios nekontroliavo Maskva.

Prieš tai, kai birželio 3 d. buvo nukautas per apšaudymą, D.Maznikas vadovavo pasienio kontrolės posto užėmimui, užgrobė šarvuotą automobilį ir paėmė į nelaisvę vieną kariškį, sakė D.Kapustinas.

Atsisveikinimo ceremonija, surengta požeminėje laidojimo salėje, būtų priminusi tūkstančius panašių ritualų, per pastaruosius 16 mėnesių surengtų visoje Ukrainoje.

Tačiau dėl kai kurių aplinkybių ji atrodė visai kitokia.

Kai kurie griežti, niūrūs uniformuoti vyrai dėvėjo kruopščiai priderintas kaukes, skrybėles ir akinius nuo saulės, kad nebūtų atpažinti.

Nė vienas nesutiko duoti interviu „Al Jazeera“, sakydami, kad jiems buvo „nurodyta“ nekalbėti su žiniasklaida.

Nė vienas Ukrainos pareigūnas nepasirodė, kad pasakytų gedulingą kalbą ar padėtų šalia karsto gėlių, nes D.Maznikas, kurio slapyvardis buvo Šaiba, buvo ne Ukrainos, o Rusijos pilietis ir priklausė Rusijos savanorių korpusui – nedideliam kariniam daliniui, kurį įkūrė pabėgę rusų ultranacionalistai.

Juos palaiko dar viena partizanų grupuotė – Rusijos laisvės legionas, sudarytas iš rusų karo belaisvių, perėjusių į Ukrainos pusę, bei savanorių grupės iš kaimyninės Lenkijos ir Baltarusijos.

2022 m. vasarį Kremlius planavo pergalingą „blitzkrygą“, kad nuverstų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.

Kremliaus žodžiais tariant, Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ tikslas buvo „išlaisvinti“ Ukrainą nuo V.Zelenskio „neonacistinės chuntos“.

Tuomet mintis, kad per tris reidus – kovo, gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje – Rusijos savanorių korpuso bei Rusijos laisvės legiono kovotojai atves karą namo į Rusiją, atrodė neįtikėtina.

Ukrainos pajėgos galėjo pasinaudoti šiais reidais su tikslu parodyti, kokios silpnos ir menkos yra Maskvos karo pastangos ir kaip Rusijos pareigūnai nesugeba apsaugoti pasienio regionų, nepaisant didelių gynybos biudžetų. Tačiau jos to nedarė.

Vietoj to Kijevas laiko Rusijos savanorių korpusą nepriklausoma politine jėga, su kuria Kremlius turėtų derėtis tiesiogiai.

„Stebime karo veiksmų eigą ir dar kartą raginame Maskvos režimą nutraukti ugnį Belgorodo srityje, nedelsiant pradėti derybas su Rusijos savanorių korpusu ir sustabdyti beprasmį kraujo liejimą“, – birželio 5 d. tviteryje rašė V.Zelenskio padėjėjas Michailo Podoliakas.

„Tai Rusijos Galijoto kova prieš Rusijos Dovydą“, – toliau rašė jis ir padarė išvadą, kad „Ukraina šiame konflikte nedalyvauja“.

Analitikai teigia, kad Ukraina nori, kad jos parama Rusijos savanorių korpusui žvalgybine informacija, artilerijos ugnimi ir bepiločių lėktuvų atakomis liktų paslaptimi – nors ir vieša.

„Kijevas atsiriboja nuo Rusijos savanorių korpuso reidų į Rusiją, nes oficialiai Ukraina nevykdo jokio karinio puolimo Rusijos teritorijoje“, – sakė nepriklausomas karinis analitikas Davidas Gendelmanas.

„Nors visi supranta, kad karo metu niekas neleistų jiems vykdyti tokių operacijų savo (Rusijos) teritorijoje, o iš tikrųjų jos yra koordinuojamos su Ukrainos žvalgyba“, – sakė jis.

D.Gendelmano nuomone, kontroversiška Rusijos savanorių korpuso įkūrėjų praeitis nėra priežastis, dėl kurios Ukraina taip nenoriai pripažįsta remianti šį dalinį.

„Kijevas lygiai taip pat atsiribotų nuo jų, net jei jų praeitis būtų ne ultradešinioji, o bet kokia kita – raudona, balta ar dryžuota“, – teigė jis.

Viena iš priežasčių – didelė Ukrainos priklausomybė nuo Vakarų pagalbos. Vakarų šalys ne kartą įspėjo, kad jų teikiama pažangi ginkluotė gali būti naudojama tik Ukrainos teritorijoje.

Tačiau Rusijos savanorių korpusas turėjo bent keturias taktines transporto priemones, kurios gali atlaikyti sprogmenis ir kurias tiekė Jungtinės Valstijos ir Lenkija, taip pat Belgijoje ir Čekijoje pagamintus šautuvus, birželio 3 d. pranešė „The Washington Post“.

Po dviejų dienų Belgija pareiškė prieštaraujanti jų naudojimui Rusijos teritorijoje.

„Dėl belgiškų ir kitų europietiškų ginklų galioja itin griežtos taisyklės, – laikraščiui „Le Soir“ sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. – Paprašėme ukrainiečių paaiškinti situaciją.“

Kraštutinių dešiniųjų ideologijos

N“užudytas Rusijos savanorių korpuso kovotojas D.Maznikas ilgus metus praleido Rusijos kariuomenėje ir pasinaudojo savo patirtimi, kad nedidelį desperatiškų rusų vaikinų būrį paverstų visaverčiu kariniu daliniu“, – sakė D.Kapustinas savo gedulingoje kalboje.

„Šaiba atidavė šešerius savo gyvenimo metus Rusijos kariuomenei, iš vidaus pažino visas šios mašinos neteisybes ir puvimą ir aistringai kovojo prieš ją šalia mūsų“, – tęsė D.Kapustinas.

Rusijos žiniasklaida teigė, kad D.Maznikas Maskvoje buvo nuteistas už sukčiavimą ir pabėgo į Ukrainą, palikęs žmoną ir vaiką.

Jo vadas D.Kapustinas, raumeningas ir tatuiruotas 39 metų vyras, kuris nori būti vadinamas Baltuoju Reksu, apie savo pažiūras kalba atvirai.

D.Kapustinas gimė Rusijoje, bet savo formavimosi metus praleido Vokietijoje, kur, pasak jo, buvo „gatvės berniukas, skustagalvis (angl. skinhead), daužęs žmonių veidus.“

Jis dalyvaudavo ir organizuodavo plikų rankų bokso kovas, o Vokietijos policija jį apibūdino kaip „vieną įtakingiausių“ kraštutinių dešiniųjų aktyvistų Europoje.

Jis grįžo į Rusiją, o 2017 m. pabėgo į Ukrainą. Pranešama, kad Vokietija panaikino jo leidimą gyventi šalyje.

Kijeve jis atidarė drabužių parduotuvę „The White Rex“ (liet. Baltasis Reksas), kurioje prekiaujama apranga su „slaviškais saulės simboliais“, primenančiais svastikas ir kitus nacistinėje Vokietijoje naudotus ženklus.

Šiomis dienomis D.Kapustinas yra ieškomas Rusijoje dėl įtariamo nesėkmingo pasikėsinimo į prokremlišką magnatą Konstantiną Malofejevą, kurio televizijos kanalas „Tsargrad“ yra viena garsiausiai promaskvietiškos žiniasklaidos priemonių, organizavimo.

Rusijos valdžios institucijos taip pat įtraukė Rusijos savanorių korpusą į juodąjį sąrašą kaip „teroristinę organizaciją“ ir suėmė kelis vyrus, kurie bandė prie jos prisijungti.

Šio mėnesio pradžioje Maskvos policija atliko tris dešimtis kratų pas įtariamus Rusijos savanorių korpuso rėmėjus, pranešė naujienų svetainė SOTA.

D.Kapustinas pakurstė ugnį sakydamas, kad Rusijos savanorių korpusas nori nuversti Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę.

„Rusijos žlugimas leis mums grįžti namo, – sakė jis spalį spaudos konferencijoje. – Mes palengvinsime visišką Rusijos politinės santvarkos žlugimą.“

Jo žodžiai ir veiksmai gali tapti puikia paspirtimi balsingiems Rusijos šalininkams.

„Manau, kad būtų nuodėmė (Rusijoje) visiškai neišnaudoti kraštutinių dešiniųjų, radikalių Rusijos savanorių korpuso kūrėjų kilmės“, – „Al Jazeera“ sakė Kijeve dirbantis kraštutinių dešiniųjų ir ultranacionalistinių grupuočių ekspertas Viačeslavas Lichačiovas.

Tačiau prokariški Rusijos komentatoriai nusprendė šia korta nežaisti – nes Rusijos savanorių korpuso ir jo sąjungininkų sėkmė tik pabrėžia, kokios nepasirengusios yra Maskvos ginkluotosios pajėgos ir regioninės valdžios institucijos, kovojančios su jų įsiveržimais.

„Greičiausiai tai susiję su Rusijos propagandistų nenoru atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos piliečių grupės ne tik kariauja prieš (Kremlių) kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, bet ir labai sėkmingai vykdo savarankiškas operacijas Rusijos teritorijoje“, – sakė V.Lichačiovas.

Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.