Nors Kachovkos užtvankos katastrofa trukdo abiejų pusių strateginiams planams, manoma, kad galiausiai ji bus naudingesnė Rusijai, o ne Ukrainos pajėgoms, kurios pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.
Maskva ir Kijevas toliau keičiasi kaltinimais dėl birželio 6 d. įvykusios užtvankos griūties, kuri užtvindė didelius žemės plotus upės žemupyje ir sukėlė didelę humanitarinę ir ekologinę krizę.
Savaitgalį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad esama įrodymų, jog Rusijos pajėgos, kontroliuojančios užtvanką nuo 2022 m. vasario, sukėlė sprogimą užtvankos konstrukcijoje.
Didžiausio potvynio metu potvynis apsėmė maždaug 600 kvadratinių kilometrų žemės, todėl tiek Maskvai, tiek Kijevui tapo sunkiau per Dniepro upę ginčijamame Chersono regione perplukdyti didelius karinius dalinius – tikėtina, kad dėl to pasikeitė karo veiksmų planai, sakė ekspertai.
Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas sakė, kad dėl užtvankos sugriovimo Ukrainos vadovybė turėjo pakoreguoti savo kontrpuolimo planus, tačiau pažymėjo, kad šis incidentas tik „padidins norą išlaisvinti okupuotas teritorijas“.
Prieš užtvankos griūtį kariniai ekspertai kaip vienus iš labiausiai tikėtinų Ukrainos kontrpuolimo pradžios taškų įvardijo Chersoną ir Zaporožę – du Ukrainos regionus, iš dalies okupuotus Rusijos kariuomenės.
Atgavusi teritorijas šiuose regionuose Ukraina galėtų toliau veržtis link Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio.
Tačiau šį mėnesį sugriuvus užtvankai, Ukrainos kariai nebegali persikelti per Dniepro upę ir pradėti karinio puolimo Chersono regione, sakė Rusijos analitikas Janas Matvejevas.
Kijevas taip pat negali pasinaudoti grasinimu išsilaipinti Rusijos okupuotame kairiajame Dniepro krante Chersono srityje, kad nukreiptų Rusijos dėmesį nuo karinių operacijų Zaporožėje, pažymėjo analitikas.
Nepaisant to, ekspertai mano, kad užtvankos pralaužimas vargu ar iš esmės pakeis Ukrainos kontrpuolimo planus Zaporožėje.
Ukrainos karinis ekspertas Oleksandras Kovalenko, tyrimų projekto „Informacinis pasipriešinimas“ stebėtojas, užtvankos sunaikinimą pavadino sąmoningu ir prevenciniu Rusijos pajėgų veiksmu, nes jos baiminosi, kad į užimtą Dniepro krantą išsilaipins Ukrainos kariai.
„Kirsti Dniepro upę [dabar] būtų sudėtinga. Išsilaipinimas priešingame krante sukeltų didelių nuostolių, nes kariai įklimptų šlapioje žemėje“, – paaiškino O.Kovalenko.
Dėl to Ukraina greičiausiai nebandys to daryti dar bent mėnesį, pridūrė jis.
„Vandens nusileidimo iš užlietų teritorijų buvo tikimasi ne anksčiau kaip liepos 16 d. Tuomet prireiks dar dviejų savaičių, kad dirvožemis visiškai išdžiūtų, jei leis oro sąlygos. Taigi apie jokį Dniepro forsavimą iki liepos mėnesio kalbėti nereikia“, – sakė O.Kovalenko.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad užtvankos užpuolimą organizavo ir įvykdė Rusija, siekdama sau strateginės naudos.
Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar anksčiau šį mėnesį sakė, kad Rusija užtvanką susprogdino norėdama atlaisvinti savo rezervus ir perkelti juos į Bachmutą ir Zaporožę, kur dabar vyksta aktyviausios kovos.
Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija „labai tikėtina“ pradėjo perkelti pajėgas iš kairiojo Dniepro kranto, kad sustiprintų savo karius Zaporožėje ir Bachmute.
Šis perdislokavimas „greičiausiai atspindi Rusijos suvokimą, kad po Kachovkos užtvankos griūties ir dėl to kilusio potvynio didelis Ukrainos puolimas per Dnieprą dabar yra mažiau tikėtinas“, sakė ministerija.
O.Kovalenko teigė, kad fronto linija Zaporožės regione dabar yra didesnis Rusijos prioritetas, „nes fronto linija šiame regione yra nestabili ir patiria didelį Ukrainos pajėgų spaudimą“.
„Rusijos gynybos ministerija čia pastatė tris gynybos linijas, tačiau neturi pakankamai karių, kad proporcingai užimtų visą gynybos liniją, – aiškino ekspertas. – Taip pat manau, kad dalis šių pajėgų gali būti panaudota dengti kryptį link Mariupolio.“
Tuo pat metu, atitraukus karius nuo Chersono srities, Rusijos pozicijos ten liks pažeidžiamos, sakė O.Kovalenko. Tai gali lemti aktyvesnius Ukrainos kariuomenės veiksmus ten, kurių Rusija negalės atremti.
„Rusijos pajėgų atitraukimas iš Chersono srities yra nelogiškas, tačiau patirtis ir pastarieji įvykiai prie Kachovkos užtvankos rodo, kad Rusijos vadovybė retai kada elgiasi logiškai ar racionaliai“, – pridūrė ekspertas.
Ukrainos gynybos viceministrė pirmadienį sakė, kad Kijevas nuo kontrpuolimo pradžios, kuris prasidėjo beveik tuo pačiu metu, kai buvo sunaikinta Kachovkos užtvanka, atkovojo 113 kvadratinių kilometrų teritorijos.
Šie pasiekimai buvo nedideli ir laipsniški, paskelbta, kad buvo atkovoti keli kaimai Donecko ir Zaporožės regionuose.
Rusijos pareigūnai, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, ne kartą tvirtino, kad kontrpuolimas nepavyko.
Vis dėlto daugelis ekspertų mano, kad potvynis galiausiai nepajėgs sutrukdyti Kijevo kontrpuolimui.
Rusijos karinę ir samdinių veiklą tiriančios organizacijos „Conflict Intelligence Team“ įkūrėjas Ruslanas Levievas teigė, kad užtvankos griūtis kontrpuolimo smarkiai nesutrikdys, nes Ukraina iš pradžių ir neplanavo pradėti puolimo iš Chersono.
Panašiai O.Kovalenko sakė, kad jei Ukrainos pajėgos būtų bandžiusios persikelti per Dniepro upę, jos būtų susidūrusios su smarkiai užminuotu kairiuoju krantu, trimis gynybos linijomis ir gausiais ten esančios Rusijos artilerijos smūgiais.
„Net jei ši operacija būtų buvusi sėkminga, ji būtų atnešusi didžiulių nuostolių“, – pridūrė O.Kovalenko.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
