„Kinija nėra mūsų priešininkė ir mes turėtume ir toliau su ja bendrauti. Tačiau Pekino užimama tvirta pozicija kelia grėsmę mūsų saugumui. Kinija vis labiau priešinasi taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, taip pat atsisako pasmerkti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, grasina Taivanui ir iš toliau telkia ginkluotas pajėgas. Kinijos branduolinė modernizacija taip pat vyksta beprecedenčiu greičiu ir mastu“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje po Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžio.
„Sąjungininkės susitarė toliau dirbti kartu, kovojant su priešišku Kinijos elgesiu“, – pridūrė jis.
Paskelbtame komunikate nurodoma, kad Pekino vykdoma politika kelia iššūkių NATO interesams, saugumui ir vertybėms. Teigiama, kad Kinija naudoja platų politinių, ekonominių ir karinių priemonių spektrą, siekdama didinti savo įtaką pasaulyje. Visgi, pažymima, kad neaiškumai dėl Kinijos strategijos ir karinės plėtros lieka neaiškūs.
Dokumente akcentuojama, kad kenkėjiškos Pekino hibridinės ir kibernetinės operacijos bei konfrontacinė retorika bei dezinformacija kenkia Aljanso saugumui. NATO nurodo, kad Kinija siekia kontroliuoti pagrindinius technologijų ir pramonės sektorius, kritinę infrastruktūrą, strategines medžiagas ir tiekimo grandines – išnaudoja savo ekonominius svertus, kad sukurtų strateginę priklausomybę ir didintų savo įtaką.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. NATO lyderiai ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
