Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis analitikas Franzas-Stefanas Gadis po kelionės į frontą, į kurią jis leidosi drauge su kitais karo analitikais – Michaelu Kofmanu, Robu Lee ir Konradu Muzyka, pasidalijo įžvalgomis, kodėl daugiau nei mėnesį trunkančiame ukrainiečių kontrpuolime nebuvo pasiekta didelių laimėjimų.
Analitikas pabrėžė, kad kelionės į frontą metu teko bendrauti su seržantais, karininkais, kelių brigadų – nacionalinės gvardijos ir reguliariosios kariuomenės – vadais, taip pat su aukšto rango žvalgybos ir gynybos pareigūnais Kijeve.
F.S.Gadžio teigimu, šių kontrpuolimo operacijų metu iš esmės daugiausia kovoja pėstininkai, kuriuos didžiojoje fronto linijos dalyje remia artilerija. Dėl sumažėjusio judrumo pažanga matuojama metrais, ne kilometrais. Taip pat mechanizuotosios brigados retai dislokuojamos ir nėra iki galo išnaudojamos, nes trūksta išminavimo įrangos ir oro gynybos sistemų.
Baltieji rūmai pranešė, kada Ukraina gali tikėtis F-16 naikintuvų
Trečia priežastis, jo nuomone, turinti įtakos kontrpuolimo sėkmei, yra ta, kad Ukrainos pajėgos dar neišmoko vykdyti plataus masto bendrų karinių operacijų. Operacijos yra labiau nuoseklios nei sinchronizuotos. Dėl to kyla įvairių problemų puolimui ir tai yra pagrindinė lėtos pažangos priežastis.
Eksperto vertinimu, Ukrainos pajėgos perėjo prie rusų kariuomenės alinimo strategijos, kuri remiasi nuosekliu apšaudymu, o ne manevrais. Dėl šios priežasties kasetinė amunicija yra labai svarbi siekiant pratęsti dabartinį apšaudymo tempą iki rudens: susilpninti Rusijos gynybą tiek, kad būtų galima manevruoti.
Tviteryje paskelbtose įžvalgose, ekspertas pabrėžė, kad užminuoti laukai – didelė problema, nes jie apriboja manevro erdvę ir lėtina judėjimą į priekį. Tačiau daug didesnę įtaką nei minų laukai patys savaime Ukrainos gebėjimui pralaužti Rusijos gynybą turi nesugebėjimas vykdyti sudėtingas jungtinės ginkluotės operacijas dideliu mastu.
Susiję straipsniai
„Nesant kompleksinių jungtinių ginkluotės operacijų, Ukrainos pajėgos yra labiau pažeidžiamos Rusijos artilerijos <...>. Taigi tai susiję ne tik su įranga. Tiesiog nėra sistemingo Rusijos gynybos sistemos išardymo, kurį galėčiau pastebėti“, – rašė F.S.Gadis.
F.S.Gadis pažymėjo, jog puolimo pobūdis gali pasikeisti tik tuo atveju, jei Ukraina laikysis sistemingesnio požiūrio į Rusijos gynybos linijos pralaužimą, o kritusi Rusijos kariuomenės moralė lems jos griūtį.
„Jei Rusijos gynyba staiga nesugrius, įtariu, kad tai ir toliau bus kruvina atkakli kova, į kurią artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais palaipsniui bus įtraukiami rezerviniai daliniai“, – pažymėjo analitikas.
Iki šiol Rusijai nereikėjo pasitelkti rezervinių pajėgų Ukrainos atakoms atremti. F.S.Gadžio nuomone, Ukrainos pajėgų atakų efektyvumas, naudojant HIMARS sistemas, yra sumažėjęs. Nesikeičiant dabartinei situacijai, Rusijos pajėgos, net ir pritrūkusios šaudmenų, būtų pajėgios užlaikyti arba atremti išsklaidytas ukrainiečių atakas, nebent šios atakos būtų geriau koordinuojamos ir sinchronizuotos išilgai platesnės fronto linijos.
Pasak ukrainiečių, su kuriais kalbėjosi ekspertai, jie smarkiai nukenčia, tačiau gerai gina savo pozicijas. F.S.Gadžis pažymėjo, kad taktiniu lygmeniu jie gana lengvai prisitaiko.
Papildomas ginkluotės sistemų, kaip „žemė-žemė“ klasės kietojo kuro balistinių raketų ATACM, oro gynybos sistemų tiekimas, anot ekspertų, nors ir svarbus karo veiksmams palaikyti, greičiausiai neturės lemiamo taktinio poveikio be pritaikymo ir efektyvesnės integracijos. Ukraina turės geriau sinchronizuoti ir pritaikyti dabartinę taktiką, kitu atveju vakarietiška įranga ilgainiui nepasiteisins.
Be to, ukrainiečiams reikalinga papildoma minų išminavimo įranga, ypač nešiojamos minų išminavimo sistemos, kurios bus labai naudingos. Tačiau, anot analitikų, tai irgi nėra lemiamas veiksnys, jei nebus manevro integracijos.
Ekspertas teigė, kad trūksta artilerijos pabūklų, o tai sunku išspręsti atsižvelgiant į gamybos tempus ir pristatymo terminus. Kol kas Ukrainos metodas šioje kontrpuolimo operacijoje pirmiausia buvo tiesioginis Rusijos pozicijų puolimas, remiamas elementaraus giluminio mūšio metodo.
Pasak analitiko, Ukrainos karininkų ir seržantų, su kuriais buvome susitikę, pasirengimas puikus, o moralė išlieka aukšta. Tačiau kyla tam tikrų problemų dėl pajėgų kokybės, nes dabar į tarnybą šaukiami mažiau pajėgūs ir vyresnio amžiaus vyrai.
„Savaime suprantama, kad vykstant naikinamajam karui visada reikia daugiau artilerijos amunicijos ir technikos, ir ją reikia nuolat tiekti. Vakarų parama Ukrainai neabejotinai turėtų būti tęsiama, nes vis dar yra perspektyva, kad kontrpuolimas duos naudos.
Tačiau fronte kovojantys kariai, su kuriais kalbėjomės, žino, kad pažangos trūksta dėl jėgų panaudojimo, prastos taktikos, padalinių veiksmų koordinavimo trūkumo, biurokratizmo, sovietinio mąstymo ir t. t., ir... Rusai stipriai priešinasi“, – teigė analitikas.
Per pirmąjį kontrpuolimo mėnesį Ukraina sugebėjo perimti 120 kv.km teritorijos kontrolę iš 108 tūkst. kv.km ploto, kurį nuo 2014 m. yra okupavusi Rusija, nurodoma projekto „DeepState“ ataskaitoje. Tuo metu Rusija nuo birželio pradžios prarado beveik dvigubai daugiau technikos, įskaitant tankus, nei Ukraina.