Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) Rusijos politikos dėstytojas S.Hallas teigė, kad grupė galėtų surengti nedidelį įsiveržimą į Baltijos šalis, panašų į provokacinę „netikros vėliavos“ operaciją, siekiant užmaskuoti tiesioginį Rusijos dalyvavimą.
Tačiau jis buvo skeptiškas, kad tai įmanoma dėl didžiulės geopolitinės rizikos ir „Wagner“ karinės galios.
„Pagrindinis Rusijos tikslas visada buvo parodyti, kad NATO yra tik popierinis tigras, – „Euronews“ sakė S.Hallas. – Atkirtę Baltijos šalis jie galėtų pabrėžti, kad Aljansas neateina į pagalbą savo narėms.“
„Tai būtų didelė katastrofa NATO“, – tęsė jis ir pridūrė, kad jei JAV vadovaujamas karinis aljansas užpuolimo atveju neateitų į pagalbą Baltijos šalims – kaip yra įsipareigojęs – NATO būtų „visiškai sunaikinta“.
Šeštadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad kai kurie „Wagner“ samdiniai pradėjo judėti į Suvalkų koridorių – retai apgyvendintą sausumos koridorių, įsiterpusį tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos šiaurėje bei pietuose ir Baltarusijos bei Rusijos Kaliningrado anklavo rytuose ir vakaruose.
Jis šį žingsnį pavadino „neabejotinu žingsniu tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje link“ ir teigė, kad samdiniai „tikriausiai persirengs Baltarusijos pasieniečiais ir padės neteisėtiems migrantams patekti į Lenkijos teritoriją“ bei destabilizuoti padėtį.
Suvalkų koridorius yra labai strategiškai svarbus, nes jei Rusijai ir Baltarusijai pavyktų užimti šį 65 km ilgio ruožą, Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – būtų izoliuotos, o tai keltų grėsmę NATO gebėjimui ginti šį regioną.
S.Hallas užsiminė, kad šis atšakos taškas yra ypač pažeidžiamas galimam Rusijos samdomų kovotojų puolimui, nors teigė, kad toks žingsnis greičiausiai būtų neįgyvendinamas.
„Wagner“ kovotojai yra palyginti gerai ginkluoti, jie yra apmokyti ir turi pajėgumų ne tik ginkluotės, bet ir propagandos požiūriu“, – sakė S.Hallas.
Tačiau net jei „Wagner“ pavyktų pramušti skylę Lenkijos gynyboje ir užimti Suvalkų koridorių, „tai jau būtų karo paskelbimas“, pažymėjo jis.
„Mano nuomone, grupuotės karių skaičius yra nepakankamas, kad išlaikytų tą teritoriją“, – toliau svarstė S.Hallas.
Eksperto nuomone, tokia karinė realybė reiškia, kad „Wagner“ greičiausiai laikysis hibridinės taktikos, kad „pabandytų pasėti nesantaiką ir susilpninti priešą“, pavyzdžiui, informacinio karo, kibernetinių atakų ir bandymų destabilizuoti padėtį.
Tiksliai nežinoma, kiek „Wagner“ samdinių šiuo metu yra Baltarusijoje, tačiau manoma, kad jų yra tūkstančiai. Lenkijos premjeras M.Morawieckis sakė, kad daugiau kaip 100 jų persikėlė prie jų sienos.
Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, tai yra menkas kiekis, palyginti su 150 tūkst. karių, su kuriais Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį.
Nors „Wagner“ puolimas yra „įmanomas“, S.Hallas sakė, kad tai, ar jis „tikėtinas, yra kitas klausimas“.
Vienas iš dalykų, keičiančių regiono strateginę sudėtį, buvo Suomijos įstojimas į NATO, o netolimoje ateityje prie Aljanso turėtų prisijungti ir Švedija. Tai reiškia, kad Baltijos šalys dabar turi gynybinį užnugarį šiaurės rytuose ir nėra taip lengvai „atkirstos“ kaip anksčiau, aiškino S.Hallas.
Kitas veiksnys yra tai, kad dėl karo Ukrainoje, jo manymu, NATO neleis Baltijos šalims būti „pakabintoms ant plauko“. Apžvalgininkas svarstė, kad šiuo tikslu JAV galėtų nusiųsti daugiau savo karių joms į pagalbą.
„Wagner“ samdiniai plūstelėjo į Baltarusiją po birželį grupės vado Jevgenijaus Prigožino surengto nepavykusio maišto prieš Maskvą. Jų buvimas prie ES sienų sukėlė Vakarų politikų susirūpinimą, nes ši grupė dabar treniruoja Baltarusijos kariuomenę.
Dėl to, kad „Rusijos karas Ukrainoje nesiklosto gerai“, S.Hallas abejojo, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka galėtų „staiga nuspręsti leisti „Wagner“ samdiniams pulti Lenkiją“.
„Tai būtų savižudybė“, – patikino jis.
Pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, jei užpuolama kuri nors valstybė narė, tai laikoma viso aljanso užpuolimu. Reaguodamos į tai, visos NATO narės privalo ateiti joms į pagalbą, įskaitant ir karinės galios panaudojimą.
S.Hallas suabejojo, ar dėl sustiprintos Varšuvos sienų apsaugos „Wagner“ padės neteisėtiems migrantams kirsti Lenkiją, nes tai būtų hibridinio karo forma.
Vietoj to jis manė, kad Lenkija ir netoliese esančios sąjungininkės viešai pervertina „Wagner“ keliamą grėsmę, kad gautų papildomą ES ir NATO paramą.
„Varšuva ir Vilnius natūraliai nerimauja, kad Rusija, Baltarusija ar „Wagner“ gali sukelti problemų. Šiuo metu, manau, reikia stebėti šią erdvę, – sakė S.Hallas. – Baltarusija turi istoriją, kai bandė destabilizuoti savo kaimynes, ir akivaizdu, kad tai daro ir Rusija.“
„Viskas visada įmanoma“, – reziumavo jis.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
