Ukrainos kontrpuolimo fone pranešama apie aktyvius JAV diplomatinius manevrus. Pasak „The Wall Street Journal“ šaltinių, Vašingtonas derasi su Turkija, Ukraina ir Kijevo kaimynėmis dėl alternatyvių Ukrainos grūdų eksporto maršrutų išplėtimo.
Nurodoma, kad didžioji dalis grūdų būtų gabenama šia upe ir per Juodąją jūrą į kaimyninės Rumunijos uostus, o iš ten – į kitas paskirties vietas.
„Financial Times“ praneša, kad JAV kreipėsi ir į Iraną, kuris tiekia Rusijai dronus ir jų komponentus. Vašingtonas reikalauja, kad Teheranas nustotų tiekti Maskvai bepiločius orlaivius ir jų dalis, taip pat atnaujintų bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) ir atsisakytų sodrinti uraną daugiau kaip 60 proc.
Jei šios sąlygos bus įvykdytos, Baltieji rūmai pasirengę pažadėti, kad neįves Iranui naujų sankcijų ir negriežtins jau priimtų naftos apribojimų.
Tuo metu NATO vadovo Jenso Stoltenbergo administracijos vadovas Stianas Jenssenas sulaukė ukrainiečių pykčio. Pareigūnas pareiškė, kad Ukrainai gali tekti atiduoti Rusijos okupuotą teritoriją mainais į narystę aljanse.
Kijevas į tai reagavo griežtai, pavadindamas šią idėją „absurdiška“ ir „visiškai nepriimtina“. Vėliau NATO bandė sušvelninti padėtį, atsiribodama nuo S. Jensseno žodžių ir patikindama, kad jų pozicija nepasikeitė.
Sekite svarbiausius karo Ukrainoje įvykius su lrytas.lt.
