Ukrainos kontrpuolimo fone pranešama apie aktyvius JAV diplomatinius manevrus. Pasak „The Wall Street Journal“ šaltinių, Vašingtonas derasi su Turkija, Ukraina ir Kijevo kaimynėmis dėl alternatyvių Ukrainos grūdų eksporto maršrutų išplėtimo.
Nurodoma, kad didžioji dalis grūdų būtų gabenama šia upe ir per Juodąją jūrą į kaimyninės Rumunijos uostus, o iš ten – į kitas paskirties vietas.
„Financial Times“ praneša, kad JAV kreipėsi ir į Iraną, kuris tiekia Rusijai dronus ir jų komponentus. Vašingtonas reikalauja, kad Teheranas nustotų tiekti Maskvai bepiločius orlaivius ir jų dalis, taip pat atnaujintų bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) ir atsisakytų sodrinti uraną daugiau kaip 60 proc.
Ukrainiečiams su dronais pulti šiuo metu yra sudėtinga: įvardijo nerimą keliantį okupantų pranašumą
Jei šios sąlygos bus įvykdytos, Baltieji rūmai pasirengę pažadėti, kad neįves Iranui naujų sankcijų ir negriežtins jau priimtų naftos apribojimų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, jog naikintuvai F-16 galės įsijungti į Ukrainos gynybą ne anksčiau kaip 2024 metų pavasarį. Anot pareigūno, rusai naudoja vis daugiau bepiločių orlaivių, atakuodami Ukrainą, todėl ukrainiečiai taip pat turi didinti atitinkamų kovos priemonių arsenalą.
Tik 6–7 proc. Rusijos vykdomų raketų smūgių yra nukreipti į karinius objektus, o likusi dalis – civilinė infrastruktūra. Štai kodėl Ukraina prašo Vakarų partnerių tęsti oro gynybos sistemų tiekimą. Apie tai prakalbo Ukrainos prezidento biuro patarėjas Michailas Podoliakas.
Sekite svarbiausius karo Ukrainoje įvykius su lrytas.lt.
