Tai – „masalai“, kuriais siekiama pritraukti rusų ugnį, iššvaistyti priešo šaudmenis, raketas ir bepiločius orlaivius, kartu apsaugant tikrąją įrangą ir ją aptarnaujančius karius.
Komandos įgūdžiai, tobulinti daugiau nei metus, – iš plastiko, medžio laužo, putplasčio ir metalo formuoti pažangių ginklų sistemų kopijas, pakankamai tikslias, kad įtikintų rusų dronų kamerų operatorius ir mūšio vietoje esančius karius, jog tai tikri kariniai taikiniai. Sėkmę jie matuoja pagal tai, kaip greitai sunaikinami jų gaminiai.
„Kai kariškiai ateina pas mus ir sako: „mes jų nebeturime“, vadinasi, mums visiškai pavyko atlikti savo darbą“, – sako vienas iš jų.
Rusams tenka sukti galvą, kaip išvengti Ukrainos smūgių: sugalvojo naują būdą technikai apsaugoti
Netoli jų dirbtuvių esantis sandėlys prigrūstas brangių šios sėkmės suvenyrų, tarp jų – Irano gamybos drono „Shahed“ variklis ir sutraiškyti fragmentai bei sudaužytas rusų gamybos bepiločio lėktuvo „Lancet“ sparnas.
Pataikymas į „masalą“
Rusijai pataikyti į „masalą“ brangiai kainuoja. Be to, tai reiškia, kad tikros Ukrainos pozicijos bus atakuojamos vienu puolimu mažiau.
„Tai gali išgelbėti mūsų vaikinų, mūsų draugų, kurie tarnauja, gyvybes“, – pridūrė darbuotojas. – Esame susitarę su kariuomene dalytis atakų (prieš „masalus“) nuotraukomis ir liekanomis, kaip įrodymu, kad gerai padirbėjome.“
Visi komandoje dirbantys vyrai yra plieno bendrovės „Metinvest“, kuri valdė plieno gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, darbuotojai, įdarbinti neapibrėžtam laikui. Šios gamyklos apgultis praėjusį pavasarį tapo Rusijos brutalumo simboliu.
Susiję straipsniai
Trys įmonės vyresnieji vadybininkai sugalvojo gaminti maskuojamuosius ginklus karo pradžioje, kai Ukrainos kariuomenė atrodė pavojingai apginkluota. Vakarų ginkluotės srautas, padėjęs sulaikyti Rusiją, buvo tik pradėjęs plūsti per sieną.
„Manėme, kad jei rusai pamatys daug ginklų, jie gali išsigąsti judėti į priekį arba apšaudyti teritoriją. Tai psichologinis ginklas, – sakė vienas iš jų. -Kompanija tai visiškai palaikė“.
Kompanijos atstovas spaudai teigė, kad pagrindinis „Metinvest“ akcininkas yra turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas, asmeniškai parėmęs šį projektą.
Visa komanda yra savanoriai, įtraukti į darbo sąrašus dar iki 2022 m. vasario mėnesio. Taip užtikrinamas pasitikėjimas grupe, kurios projektas paverčia juos taikiniu.
„Turime pasitikėti vieni kitais, nesamdėme žmonių tiesiog iš gatvės. Mes pažįstame šiuos vaikinus“, – sakė vienas iš jų.
Jie reguliariai atnaujina savo „gamybos liniją“, kad imituotų naujus ginklus, kurie atsiranda sparčiai besiplečiančiame Ukrainos arsenale, ir taip gamintų tikroviškesnius modelius. „Karo pradžioje viskas buvo labai paprasta, rusai ką nors pamatydavo ir bandydavo pataikyti“.
Pasitelkia naujus triukus
Ukrainos kariuomenė tyčiojosi iš Rusijos už tai, kad ši dislokavo pripučiamus tankus, kurie išsipučia vietoje. Nors rusai šiuo metu aktyviau atlieka žvalgybines operacijas, kurių metu patikrina pastebėtus objektus, ukrainiečių komanda tiki, kad jų projektai gali išlikti vienu žingsniu priekyje.
Pastaruoju metu ukrainiečių komanda kuria imituojančius ginklus su šilumos sistema, kad modeliai įtikintų ne tik dienos šviesoje, bet ir naktį, kai yra stebimi termovizoriais.
„Priešas nėra kvailas. Turime prisitaikyti prie realybės, savo darbe visada pridedame ką nors naujo. Ir patys save taip vertiname – jei išsiuntus naują modelį nieko neatsitinka, jei jis nėra taiklus, vadinasi, kažką suprojektavome ne taip.“
Prašymai iš kariuomenės atkeliauja užšifruotais pranešimais, kurie skamba maždaug taip, kaip „The Guardian“ žurnalistai išgirdo jų darbo vietoje: „Ar galėtumėte pabandyti tai padaryti? Norime 50 vienetų.“
„Metinvest“ konstruktorius sutiko ir ėmėsi darbo. Pirmoji stotelė – „Google“, kad parsisiųstų daugiau atkuriamos įrangos vaizdų. Tada jie nusprendžia dėl metalo laužo ar pigių medžiagų, kurios po maskuojamaisiais dažais atrodytų įtikinamai. Šiai užduočiai jie panaudojo viską – nuo kanalizacijos vamzdžių iki išmestų medinių pakuočių ir senų naftos statinių.
Didelės apimties ginklų sistemų atspausdintos kopijos buvo priklijuotos kaip gairės darbuotojams, kurie kruopščiai išmatavo kiekvienos detalės trafaretus – iki pat „ginklus“ gabenančių transporto priemonių ratų veržlių.
Paruoštus „masalai“ pritaikyti transportuoti plokščia pakuote, kad juos būtų galima surinkti fronte. Ten „artilerijos ginklą“ galima surinkti vos per 20 minučių.
Nė vienas iš komandos narių neturi scenografijos patirties, tačiau jų meistriškumas yra nepriekaištingas. Jie tiki, kad jų kūriniai yra pranašesni už pripučiamus „masalus“, kurie taip pat gaminami Ukrainos kariams. Dauguma kūrinių pagaminti iš metalinių medžiagų, kas reiškia, kad juos galima pataisyti ir po dalinio pataikymo, priešingai nei pripučiamus.
„Kariškiai mums sakė, kad su jomis kyla tam tikrų problemų dėl vėjo ar tam tikrų oro sąlygų, jos gali būti supurtytos ir neatrodyti tikros“, – sakė darbuotojai.
Nors ukrainiečių „masalų“ komanda nekantrauja likti be darbo – „laukiame pergalės ir norime atsikratyti šio darbo“, – ukrainiečių režisieriai jau kuria pirmuosius filmus apie karą, todėl kai kurie iš jų galės kurti „ginklus“ dar ilgai po to, kai nutils tikrieji ginklai.