Ši žinia buvo paskelbta po to, kai etninių armėnų kontroliuojamo eksklavo valdžia anksčiau tą pačią dieną paskelbė, kad priims humanitarinės pagalbos siuntas iš Rusijos Raudonojo Kryžiaus alternatyviu keliu iš Agdamo, esančio Azerbaidžano vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Pasak Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo patarėjo užsienio politikos klausimais Hikmeto Hadžijevo, „Azerbaidžanas išreiškė savo sutikimą kaip geros valios gestą, kad tuo pačiu metu būtų užtikrintas“ vadinamojo Lačino koridoriaus atvėrimas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto kroviniams. Kelias jungia kalnuotą teritoriją su Armėnija.
Pasak jo, sutikimas sudarys sąlygas sudaryti atskirą susitarimą dėl leidimo važiuoti iš Armėnijos.
„Lačino kontrolės punkte turi būti laikomasi Azerbaidžano muitinės ir pasienio režimo“, – nurodė jis.
Pagalbos organizacijos, įskaitant Raudonąjį Kryžių, jau beveik du mėnesius teigia negalinčios gabenti maisto ir degalų atsargų į Kalnų Karabachą, nepaisant 2020 m. abiejų šalių paliaubų susitarimo, garantuojančio laisvą naudojimąsi keliu prižiūrint Rusijos taikdariams. Vietos armėnai sako, kad trūksta būtiniausių atsargų, todėl jau kyla humanitarinė krizė, o buvęs Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Luisas Moreno Ocampo praėjusį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje perspėjo, kad regione vyksta „genocidas“.
JAV ir ES paragino Azerbaidžaną vėl atidaryti Lačino koridorių. Pietų Kaukazo šalis neigia, kad organizuoja blokadą, ir primygtinai reikalauja, kad Karabacho armėnai priimtų humanitarinę pagalbą iš Azerbaidžano vidaus.
Buvęs faktinis nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos prezidentas Arayikas Harutyunyanas liepos mėn. nurodė, kad atsisakys priimti siuntas, nepaisant blogėjančios humanitarinės padėties, nes „Azerbaidžanas sukūrė šią krizę ir negali būti jos sprendimo būdas“.
