Trečiadienį Azerbaidžanas teigė, kad siekia taikiai „reintegruoti“ armėnus, gyvenančius separatistiniame Kalnų Karabache, ir kad pasisako už santykių su istorine varžove Armėnija normalizavimą.
„Azerbaidžano darbotvarkėje kalbama apie taikią Karabacho armėnų reintegraciją, Azerbaidžanas taip pat palaiko Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesą“, – sakė H. Hajijevas.
Azerbaidžanas antradienį paskelbė, kad šalies pajėgos pradėjo „antiteroristines priemones“ Kalnų Karabacho regione, kurių tikslas –„konstitucinės tvarkos atkūrimas“ nuginkluojant ir priverčiant atsitraukti armėnų karinius dalinius. Armėnija savo ruožtu kalba apie etninį valymą ir agresiją.
Įtampa regione tvyro jau kelis mėnesius po to, kai Azerbaidžano kariai gruodžio mėnesį užblokavo Lačino koridorių, vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, ir taip užkirto kelią maisto produktų importui maždaug 120 000 gyventojų.
Kaukazo varžovės įsitraukusios į kelis dešimtmečius trunkantį ginčą dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus dėl šios kalnuotos teritorijos – 10-jame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, ir 2020-aisiais. 2020 m. Azerbaidžanas atgavo teritorijas Kalnų Karabache ir aplink jį. Tuo metu buvo susitarta dėl paliaubų, kurias stebėjo Rusijos taikdariai.
Rusijos taikdariams, dislokuotiems Kalnų Karabache pagal 2020 m. paliaubų sąlygas, buvo pavesta užkirsti kelią naujam konfliktui. Tačiau Maskva buvo kaltinama, kad nesugeba arba nenori įsikišti, kad apsaugotų Armėniją, savo ilgametę sąjungininkę, nuo nuolatinės Azerbaidžano agresijos.
Skaičiuojama, kad kalnuotame anklave gyvena apie 120 000 etninių armėnų. Rusija teigė, kad jos kariai iš rizikingiausių vietovių perkėlė beveik 500 civilių gyventojų, o separatistai sakė, kad iš viso padėjo perkelti 7 000 žmonių.
Sekite svarbiausius įvykius Kalnų Karabache su lrytas.lt.
