Susitikimas Jevlacho mieste, esančiame daugiau kaip už 200 km į vakarus nuo sostinės Baku, rengiamas tuo pat metu, kaip ir JT Saugumo Tarybos nepaprastoji sesija dėl šią savaitę prasidėjusių kovų.
Praėjus vos 24 valandoms nuo kruvinos karinės operacijos pradžios Baku pareiškė, kad pirmą kartą per kelis dešimtmečius susigrąžino kalnuotos teritorijos kontrolę.
Armėnijos separatistai sutiko sudėti ginklus po susirėmimų, per kuriuos, jų atstovo Gehamo Stepaniano teigimu, „mažiausiai 200 žmonių žuvo ir daugiau kaip 400 buvo sužeista“.
Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Armėnija ir Azerbaidžanas dėl šio kalnuoto regiono kariavo du karus. Konflikto metais abi pusės neapsiėjo be smurto, todėl dabar baiminamasi naujos pabėgėlių krizės, nes Kalnų Karabacho armėnai bijo, kad bus išvaryti.
Separatistų pasipriešinimo žlugimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo pergalė siekiant, kad regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, vėl būtų kontroliuojamas Baku.
I. Alijevas teigė, kad šios savaitės įvykiai „turės teigiamą poveikį Azerbaidžano ir Armėnijos taikos procesui“.
Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hadžijevas pažadėjo pasidavusiems separatistams saugų pasitraukimo kelią ir sakė, kad Baku siekia „taikios Karabacho armėnų reintegracijos“.
Paliaubų susitarimas
Pagal paliaubų susitarimą separatistai teigė, kad sutiko visiškai išformuoti savo kariuomenę ir kad Armėnija išves visas regione esančias pajėgas.
Azerbaidžano gynybos ministerija sakė, kad „visi ginklai ir sunkioji ginkluotė turi būti atiduoti“.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, armėnų separatistai užėmė regioną, tarptautiniu mastu pripažintą Azerbaidžano dalimi, dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tai sukėlė karą, per kurį žuvo 30 tūkst. žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti namus.
2020 metais, per šešias savaites trukusį karą, Azerbaidžanas susigrąžino dideles teritorijas regione ir aplink jį.
„Karas baigėsi“
Azerbaidžano sostinėje džiūgaujantys gyventojai išreiškė viltį, kad susitarimas reiškia galutinę pergalę ir dešimtmečius trukusio konflikto pabaigą.
„Pagaliau karas baigėsi“, – AFP sakė 67 metų pensininkė Rana Ahmedova.
Armėnijoje kilo įniršis dėl antro pralaimėjimo Kalnų Karabache per trejus metus. Sostinėje Jerevane kilo neramumai – tūkstančiai protestuotojų, mojuojančių separatistinio regiono vėliava, užblokavo pagrindinį kelią, o riaušių policija ėmė saugoti valdžios institucijų pastatus.
Demonstrantai mėtė butelius ir akmenis į policiją, peikdami vyriausybės reakciją į kilusią krizę. Pareigūnai naudojo apsvaiginimo granatas ir suiminėjo juos.
Baltarusijos opozicijos kanalas „Nexta“ trečiadienio vakarą patalpino vaizdo įrašą, kuriame protestuotojai Jerevane skandavo „Rusija eik šalin“. Kaip nurodoma apraše, protestuotojai drasko Rusijos pasus.
Pralaimėjimas Kalnų Karabache didina vidaus spaudimą Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, kuris nuo 2020 metų sulaukia aštrios kritikos namuose dėl nuolaidų Azerbaidžanui.
„Mes prarandame savo tėvynę, prarandame savo žmones, – sakė 20 metų muzikantas Sargisas Hayatsas. – N.Pašinianas turi pasitraukti, laikas parodė, kad jis negali valdyti. Niekas jam nedavė mandato leisti Karabachui kapituliuoti“.
Armėnijos vadovas tvirtino, kad jo vyriausybė nedalyvavo rengiant naujausią paliaubų susitarimą. Dar kartą paneigęs, kad jo šalies kariuomenė yra anklave, jis sakė tikįs, kad Rusijos taikdariai užtikrins etniniams Karabacho armėnams galimybę likti „savo namuose, savo žemėje“.
