„Azerbaidžano valdžia, ruošdamasi šiai operacijai, ruošdamasi Karabacho integracijai į Azerbaidžaną, pažvelgė į nesėkmingą Rusijos patirtį naujai okupuotose Ukrainos teritorijose. Ir dabar jie stengiasi neskubėti, nedaryti perteklinių veiksmų. Pirmiausia jie stengiasi nuraminti gyventojus. Suteikti galimybę išvykti tiems, kurie nori išvykti, ir suteikti galimybę grįžti tiems, kurie nori grįžti. Kad būtų kuo mažiau panašūs į rusus, pavyzdžiui, Chersono srityje. Lygiai taip pat turime nuolat stebėti, kas vyksta“, – tvirtino S.Danilovas.
Analitiko nuomone, pirmoji pamoka iš situacijos Kalnų Karabache, „kai Azerbaidžanas paneigė bet kokį subjektiškumą“, yra įdomi Ukrainai.
„Tai reiškia, kad turime specialius Donecko ir Luhansko sričių rajonus. Ir aišku, kad išlaisvinimo atveju ten bus karinė administracija be jokio specialaus savivaldos statuso. Rusijos propagandistai labai nerimauja, kad Karabachas dėl šio vienos dienos karo negaus jokios autonomijos. Jie griebiasi bet ko. Jie sutinka, kad jiems nepavyks išplėsti teritorinės autonomijos, bet tikisi bent jau kultūrinės autonomijos. Tačiau Azerbaidžanas labai griežtai tvirtina, kad jie to nepadarys“, – pabrėžė S.Danilovas.
Antroji pamoka susijusi su Krymu ir situacija su žmonėmis, kurie turi išvykti po pusiasalio deokupacijos.
„Jau dabar numatau, kad Ukraina sulauks kritikos strėlių, kai pasakysime, kad visi, kurie atvyko į Krymą po 2014 m., turi išvykti. Tai yra mūsų nedviprasmiškas reikalavimas. Kalbant apie Karabacho pavyzdį, dabar matome, kaip kritikuojamas Azerbaidžanas.
Kai armėnai, nesutinkantys tapti Azerbaidžano piliečiais, palieka Karabachą ir kaltina Baku genocidu. Bet, atleiskite, jei žmonės nenori būti šios šalies piliečiais, kodėl jie turėtų ten pasilikti, jei mes pripažįstame teritorinį vientisumą. Tokia pati diskusija, aš numatau, bus ir dėl Krymo. Kalbama apie minimum 500 tūkst. žmonių, gal net apie 1 milijoną“, – sakė S.Danilovas.
Ekspertas pridūrė, kad Karabacho atveju kalbama apie tuos armėnus, kurie „nesutinka imti Azerbaidžano paso, nesutinka būti Azerbaidžano piliečiais“.
„Nepriklausomai nuo to, kada jie atvyko, ar jie gimė Stepanakerte, Šušoje ar kitose Karabacho gyvenvietėse. Bet kai ateis Krymo deokupacijos momentas, pretenzijos mums bus tokios pat, lygiai iš tų pačių žmonių, kaip ir dabar Azerbaidžanui šiuo klausimu. Tai yra, šis išvykimo vaizdas, jis labai gerai derės su propagandiniais pranešimais apie persekiojimą ir visa kita“, – aiškino S.Danilovas.
Trečioji Azerbaidžano pamoka – atmesti bet kokią išorės intervenciją, įskaitant taikdarių ar stebėtojų misijas.
„Jie labai nuosekliai ir atkakliai neigia išorės buvimą savo išlaisvintose teritorijose. Jokių ESBO, JT ar visų kitų... Paprasta tiesa, kaip susitarti, kokia bus teritorinė struktūra, kokios bus valdymo ir savivaldos formos Kryme, o visa tai padaryti galima ir be „gerų“ ar blogų rusų dalyvavimo. Tai dar viena pamoka, kurią reikia išmokti iš situacijos Karabache“, – pabrėžė S.Danilovas.
Parengta pagal „Unian“ inf.
