Po pokalbių su Gazos Ruožo sausumos invazijai besirengiančio ir „Hamas“ sunaikinti ketinančio Izraelio vadovais E. Macronas taip pat sakė, kad būtina „vėl ryžtingai pradėti“ taikos Vidurio Rytuose procesą.
Pasak E. Macrono, „su „Hamas“ kovoti turėtų“ ir kovai su Islamo valstybe suburta pasaulinė koalicija.
Prancūzijos prezidentas sakė šį pasiūlymą pristatęs susitikimų su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir kitais „tarptautiniais partneriais“ metu.
„Turėtume suformuoti regioninę ir tarptautinę koaliciją kovoti su mums visiems grėsmę keliančiomis teroristų grupuotėmis,“ – su B. Netanyahu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Kaip nurodo šaltinis Eliziejaus rūmuose, E. Macrono pasiūlymas „grindžiamas pasaulinės koalicijos kovai su Islamo valstybe įgyta patirtimi, regint, kad kai kuriuos jos veiklos aspektus galima panaudoti kovai su „Hamas“.“
Koalicija buvo įsteigta 2014 m. ir teigia turinti 86 „nares“ – tokias šalis ir grupuotes, kaip Europos Sąjunga ir Arabų lyga.
Be pagrindinis savo veiklos tikslo – priešintis Islamo valstybei Irake ir Sirijoje – koalicija taip pat siekia užkirsti kelią džihadistų finansavimui, dalintis žvalgybine informacija ir teikti paramą daugeliui šalių, be kita ko apmokanti Irako ginkluotąsias pajėgas.
E. Macronas buvo paskutinis iš eilės Vakarų vadovų, pareiškusių paramą Izraelio atsakui į Palestinos teroristinės grupuotės atakas, per kurias Izraelio teigimu žuvo 1 400 žmonių, dauguma jų – civiliai.
„Hamas“ valdžia teigia, kad per atsakomąjį Izraelio bombardavimą Palestinos srityje žuvo 5 791 žmogus, dauguma aukų taip pat buvo civiliai. Kaip sako Izraelis, per šimtus kasdienių antskrydžių siekiama sunaikinti „Hamas“ vadus ir karinius objektus.
Taikos procesas
E. Macronas kalbėjo, kad koalicijos plėtra būtų naudinga Izraeliui ir jo kaimynėms, taip pat patiriančioms grupuotės „Hamas“, kurią Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra pavadinusios teroristine organizacija, keliamą „grėsmę“.
„Kova turi būti negailestinga, tačiau ne be taisyklių, nes esame su teroristais kovojančios demokratinės valstybės, valstybės, kurios paiso teisių į karą ir užtikrina humanitarinę pagalbą,“ – sakė E. Macronas.
Prieš vizitą Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad vizito Izraelyje metu E. Macronas sieks Gazoje sudaryti „humanitarines paliaubas“, tačiau po susitikimo su B. Netanyahu apie tai nebuvo užsiminta.
Prancūzijos prezidentas paragino „ryžtingai“ atnaujinti pastangas, kad būtų sukurta Palestinos valstybė, pareikšdamas, kad „Palestinos klausimą būtina išspręsti protingai“.
„Izraelio saugumas negali būti tvarus, jeigu su Palestina vėl nebus ryžtingai pradėtas politinis procesas.“
Palestinos savivalda pranešė, kad antradienį Prancūzijos prezidentas turėjo vykti į Ramalą, kur buvo numatytas jo susitikimas su Palestinos prezidentu Mahmudu Abbasu.
„Rytoj susitiksiu su keletu regiono lyderių, kad bandytume pasiekti konkrečius tikslus, kuriuos esame sau iškėlę,“ – kalbėjo jis.
E. Macronas susitiko su trisdešimties per spalio 7 d. įvykdytą antpuolį žuvusių ir devynių be žinios dingusių Prancūzijos piliečių, iš kurių mažiausiai vienas yra laikomas įkaitu, šeimomis.
Jis kalbėjo, kad visų įkaitų išlaisvinimas turi būti karinės operacijos „uždavinys numeris vienas“.
Kaip ir kiti Vakarų vadovai, kalbėdamas su B. Netanyahu ir Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu E. Macronas sakė, kad Izraelis „nėra vienas“ ir pabrėžė, kad Prancūzija taip pat nukentėjo nuo teroristų išpuolių.
„Manau, mūsų pareiga yra kovoti su šiomis teroristų grupuotėmis, kovoti be sumaišties... ir neleidžiant šiam konfliktui išplisti.“
Irano remiamai „Hezbollah“ ir Izraelio kariuomenei kiekvieną dieną artilerijos sviediniais apšaudant viena kitos pozicijas Libano ir Izraelio pasienyje, Vakarų vyriausybės nerimauja, kad konfliktas gali plisti.
E. Macronas teigė, kad „Hezbollah“, Iranas ir Jemeno hučiai neturėtų „prisiimti nepasvertos rizikos atverdami naujus frontus“.
Savo vizitų Izraelyje metu praėjusią savaitę tą patį susirūpinimą išreiškė ir JAV prezidentas Joe Bidenas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
