Reportažams plūstant iš įvykių sūkurio, ekspertams pateikiant analizes ir komentarus, svarbu suvokti, kad niekas iki galo nežino visų sudedamųjų konflikto dalių. Kaip visada, sunku prasiskverbti pro karo miglą ir išsiaiškinti, kas vyksta mūšio lauke. Šio izraeliečių ir palestiniečių konflikto pavidalas dar neaiškus, o naujoji Artimųjų Rytų tikrovė priklausys nuo to, kaip šis karas klostysis toliau.
Kai kurie žmonės pašiepė 2001–2006 m. JAV gynybos sekretoriaus pareigas ėjusį Donaldą Rumsfeldą, kai šis kalbėjo apie „nežinomus nežinomuosius“. Jo teigimu, yra „žinomi žinomieji“ dalykai, tai yra dalykai, kuriuos suvokiame, kad žinome, ir nežinomi dalykai, tai yra tai, ką mes suvokiame nežinantys. Tačiau yra ir nežinomų nežinomųjų, tai yra dalykų, kurių nesuvokiame, kad nežinome.
Anksčiau BBC Artimųjų Rytų korespondento Jeruzalėje pareigas ėjęs, o šiuo metu BBC tarptautinių naujienų redaktorius Jeremy Bowen pateikė penkias naujas realybes, susijusias su šiuo karu. Sąrašas, pasak jo, nėra baigtinis.
„Šioje pasaulio dalyje, kaip ir bet kurioje kitoje, nežinomieji egzistuoja, o kai jie iškyla, gali labai daug ką pakeisti“, – rašo jis.
Pirmasis – izraeliečiai remia karinę kampaniją
Anot J. Bowen, vienas iš nežinomųjų – izraeliečiai remia karinę kampaniją, kuria siekiama Gazos ruože palaužti „Hamas“ ir jos jaunesniojo partnerio „Islamo džihado“ valdžią. Jų pyktį lemia šokas, kurį sukėlė „Hamas“ išpuoliai, kurių metu buvo nužudyta daugiau kaip 1 400 nekaltų žmonių ir tai, kad Gazoje vis dar laikoma apie 240 įkaitų.
BBC žurnalistas susitiko su į atsargą išėjusiu 62-iejų Izraelio kariuomenės generolu Noamu Tibonu, kuris iškart po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ surengė ataką, nuvyko į Nahal Ozą, kibucą pasienyje su Gaza. Jo misija, kuri baigėsi sėkmingai, buvo – išgelbėti savo sūnų, marčią ir dvi mažametes dukras, kurie buvo užsidarę saugiame kambaryje, saugodamiesi nuo lauke siaučiančių „Hamas“ ginkluotų smogikų.
Buvęs karininkas, apsiginklavęs automatiniu šautuvu ir šalmu, kurį paėmė iš žuvusio Izraelio kareivio, vadovavo karių grupei, kurią sugebėjo surinkti lemtingąjį šeštadienį. Jis išvalė kibucą ir išgelbėjo savo šeimos bei daugelio kitų žmonių gyvybes.
J. Bowenas į atsargą išėjusį generolą apibūdino, kaip „senosios mokyklos“ tiesmuką Izraelio karininką.
„Gaza kentės... Jokia tauta nesutiks, kad tavo kaimynas žudytų kūdikius, moteris ar žmones. Lygiai taip pat, kaip jūs (britai) sutriuškinote savo priešą per Antrąjį pasaulinį karą. Štai ką turime daryti Gazoje. Jokio pasigailėjimo“, – BBC žurnalistui sakė N. Tibonas.
Paklaustas dėl nekaltų civilių palestiniečių žūties, generolas pabrėžė, kad šioje situacijoje – nėra kitos galimybės, kaip tik kovoti.
„Deja, tai vyksta. Gyvename sunkioje kaimynystėje ir turime išgyventi. Turime būti tvirti. Neturime kito pasirinkimo“, – sakė jis.
Tam tikra dalis izraeliečių pritaria jo nuomonei, kad palestiniečių civilių žūtys yra apgailėtinos ir kad jie žūsta ne dėl Izraelio, bet „Hamas“ veiksmų.
Antrasis – daugybė žuvusiųjų
J. Bowenas teigimu, nekvestionuojama, kad jau dabar per Izraelio puolimą prieš „Hamas“ pralieta daug kraujo. Naujausi „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo – iki šiol žuvo daugiau kaip 9 000 palestiniečių – iš jų apie 65 proc. sudaro vaikai ir moterys.
Neaišku, kiek iš žuvusių vyrų buvo civiliai, kovojo „Hamas“ ar „Islamo džihado“ gretose. JAV prezidentas Joe Bidenas ir izraeliečiai nepasitiki ministerijos duomenimis. Tačiau ankstesniuose konfliktuose tarptautinės organizacijos palestiniečių aukų statistiką laikė tikslia.
J. Bowenas pažymi, kad Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo visavertės Rusijos invazijos prieš 21 mėnesį Ukrainoje žuvo apie 9700 civilių gyventojų.
„Kai kurie iš žuvusių palestiniečių priklausė „Hamas“. Tačiau net jei ši dalis siekia 10 proc., o tai mažai tikėtina, tai reiškia, kad Izraelis per kiek daugiau nei mėnesį nužudė tiek pat palestiniečių civilių gyventojų, kiek Rusija nužudė Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėnesio“, – rašo žurnalistas.
JT teigimu, organizacijos duomenys apie Ukrainą yra neišsamūs ir tikrasis nužudytų civilių skaičius greičiausiai yra didesnis, kaip ir žuvusiųjų Gazoje, nes manoma, kad daug palestiniečių yra palaidoti po griuvėsiais.
JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad per Izraelio oro antskrydžius žuvo ir buvo sužeista tiek daug civilių gyventojų, kad jam kyla rimtas susirūpinimas, jog atakos yra neproporcingos ir gali būti laikomos karo nusikaltimais.
JAV prezidentas J. Bidenas nuo pat pirmųjų dienų po „Hamas“ išpuolių rėmė Izraelio sprendimą panaudoti karinę jėgą, kad „Hamas“ būtų pašalintas iš valdžios. Tačiau jis taip pat pridėjo patikslinimą, kad tai reikia daryti „teisingai“. Jis turėjo omenyje, kad Izraelis turėtų laikytis karo įstatymų, kuriais saugomi civiliai gyventojai.
Penktadienį į Tel Avivą atvyko JAV valstybės sekretorius Antony Blinken. „Kai matau palestiniečių vaiką – berniuką, mergaitę – ištrauktą iš sugriuvusio pastato griuvėsių, man tai smogia į paširdžius taip pat stipriai, kaip ir Izraelio ar bet kurios kitos šalies vaikas“, – prieš išskrisdamas iš šalies sakė A. Blinkenas.
J. Boweno teigimu, per pastaruosius 30 metų, kurių metu jis rengė reportažus apie visus Izraelio karus, jam neteko išgirsti, kad JAV administracija būtų taip viešai pareiškusi, jog Izraelis turi laikytis karo įstatymų.
„A. Blinkeno vizitas rodo, kad jis mano, jog Izraelis nesilaiko J. Bideno patarimo“, – vizitą komentavo BBC žurnalistas.
Trečiasis – spaudimas B. Netanyhu
J. Bowenas pažymi, kad trečiasis dalykas, kuris yra tikrai žinomas, tai didelis spaudimas, kurį šiuo metu patiria Izraelio ministras Benjaminas Netanyahu.
Priešingai nei Izraelio saugumo ir kariuomenės vadovai, jis neprisiėmė jokios asmeninės atsakomybės už tai, kad nebuvo užkirstas kelias spalio 7 d. išpuoliams per kuriuos nukentėjo pasienyje įsikūrusios bendruomenės, kurios liko praktiškai neapsaugotos.
Spalio 29 d. B. Netanyahu socialiniame tinkle „X“, buvusiame tviteryje, pasidalino žinute, kurioje kaltino žvalgybos tarnybas, sakydamas, kad visi saugumo vadovai jį nuolat tikino, jog „Hamas“ yra atgrasoma. Sulaukęs aštrios kritikos dėl akivaizdaus bandymo juos apkaltinti ir išvengti atsakomybės už nelaimę, maždaug po devynių valandų jis ištrynė įrašą ir netrukus po to paskelbė retą atsiprašymą.
Buvęs taikos derybininkas ir Šin Bet (Izraelio vidaus žvalgybos agentūros) vadovas bei technologijų verslininkas žurnale „Foreign Affairs“ parašė straipsnį, kuriame teigė, kad B. Netanyahu turėtų neturėti jokios įtakos karui ir viskam, kas iš jo išplauks. Pasak pareigūno, Izraelio premjeras turi ištikimų šalininkų, tačiau jis prarado žymių Izraelio kariuomenės ir saugumo institucijų veikėjų pasitikėjimą.
N. Tibonas palygino B. Netanyahu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Nevilu Chamberlainu, kuris 1940 m. buvo priverstas atsistatydinti, o jį pakeitė Vinstonas Čerčilis.
„Tai didžiausia nesėkmė Izraelio valstybės istorijoje. Tai buvo karinė nesėkmė. Tai buvo žvalgybos nesėkmė. Ir tai buvo vyriausybės nesėkmė. Iš tikrųjų atsakingas – ir visa kaltė tenka jam – yra ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Jis yra atsakingas už didžiausią nesėkmę Izraelio istorijoje“, – J, Bowenui sakė N. Tibonas.
Ketvirtasis – senasis status quo sugriautas
BBC redaktorius Jeremy Bowenas straipsnyje nurodo, kad akivaizdu, jog senasis status quo buvo sugriautas.
„Jis buvo nemalonus ir pavojingas, tačiau atrodė turintis tam tikrą niūriai pažįstamą stabilumą. Nuo paskutinio palestiniečių sukilimo pabaigos apie 2005 m. susiformavo modelis, kuris, B. Netanyahu manymu, galėjo išsilaikyti neribotą laiką. Tai buvo pavojinga iliuzija visiems suinteresuotiesiems – tiek palestiniečiams, tiek izraeliečiams“, – rašo jis.
Anot žurnalisto, buvo galima pastebėti vyraujantį naratyvą, pagal kurį palestiniečiai nebebuvo grėsmė Izraeliui, o veikiau problema, kurią reikia valdyti. Turimos priemonės – lazdos ir senovinė taktika „skaldyk ir valdyk“.
B. Netanyahu, kuris nuo 2009 m., po ankstesnio 1996–1999 m. laikotarpio, didžiąją laiko dalį ėjo ministro pirmininko pareigas, nuolat tvirtino, kad Izraelis neturi taikos partnerio.
„Galbūt taip ir yra. Palestinos Administracija (PA), kuri yra pagrindinė „Hamas“ varžovė, yra labai ydinga organizacija, ir daugelis ją remiančių žmonių mano, kad jos senstantis prezidentas Mahmoudas Abbasas turi atsistatydinti. Tačiau ji pritarė idėjai sukurti Palestinos valstybę šalia Izraelio dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje“, – rašo J. Bowenas.
Pasak jo, „skaldyk ir valdyk“ B. Netanyahu reiškė leisti „Hamas“ stiprinti savo galią Gazoje Palestinos savivaldos sąskaita.
„Nors ilgiausiai Izraelio premjero poste dirbantis ministras pirmininkas visada atsargiai vertina tai, ką sako viešai, jo ilgamečiai veiksmai rodo, kad jis nenori leisti palestiniečiams turėti nepriklausomą valstybę, – pažymi J. Bowenas. – Tam reikėtų atsisakyti Vakarų Kranto žemės, įskaitant Rytų Jeruzalę, kuri, Izraelio dešiniojo sparno nuomone, priklauso žydams.
Kai kuriais atvejais B. Netanyahu pareiškimai nutekėdavo. Keli Izraelio šaltiniai teigia, kad 2019 m. jis sakė savo „Likud“ parlamento narių grupei, kad jei jie nepritaria Palestinos valstybei, turėtų palaikyti pinigų – daugiausia Kataro teikiamų – pumpavimo į Gazos ruožą schemas. Jis jiems sakė, kad gilinant susiskaldymą tarp „Hamas“ Gazoje ir Palestinos savivaldos Vakarų Krante, valstybės sukūrimas taptų neįmanomas.
Penktasis – neleis „Hamas“ pasilikti valdžioje
Be to, anot J. Boweno, aišku, kad Izraelis, remiamas amerikiečių, netoleruos susitarimo, kuris leistų „Hamas“ likti valdžioje. Tai garantuoja daug didesnį kraujo praliejimą. Taip pat kyla didelių klausimų, kaip ar kas juos pakeis, į kuriuos iki šiol neatsakyta.
Arabų ir žydų konfliktas dėl žemės tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros kontrolės tęsiasi jau daugiau kaip 100 metų. Pasak BBC tarptautinių naujienų redaktoriaus, viena iš jo ilgos ir kruvinos istorijos pamokų yra ta, kad karinio sprendimo niekada nebus.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje Oslo taikos procesas buvo pradėtas siekiant užbaigti konfliktą, šalia Izraelio įkuriant Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje. Paskutinis bandymas atgaivinti šį procesą po daugelį metų trukusių derybų su pertraukomis įvyko B. Obamos administracijos laikais. Prieš dešimtmetį jis žlugo, ir nuo to laiko konfliktui buvo leista įsisenėti.
„Kaip sakė JAV prezidentas J. Bidenas ir daugelis kitų, vienintelė galimybė išvengti daugiau karų – įkurti Palestinos valstybę šalia Izraelio. Tai neįmanoma su dabartiniais abiejų pusių lyderiais. Tiek Izraelio, tiek Palestinos ekstremistai padarys viską, kad sužlugdytų šią idėją, kaip tai darė nuo 1990-ųjų. Kai kurie iš jų tiki, kad vykdo Dievo valią, todėl jų neįmanoma įtikinti priimti pasaulietinį kompromisą“, – rašo J. Bowenas.
Anot jo, jei šis karas nesukels pakankamo sukrėtimo, kad būtų palaužti giliai įsišakniję prietarai ir kad dviejų valstybių idėja taptų gyvybinga, niekas to nepadarys.
J. Bownas pažymi, kad jei nebus rastas abiem pusėms priimtinas konflikto užbaigimo būdas, dar kelios palestiniečių ir izraeliečių kartos bus pasmerktos naujiems karams.
