Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą karas trunka jau 21 mėnesį, padėtis prie nusidriekusios fronto linijos iš esmės statiška, nors pulti mėgina ir Ukrainos, ir Rusijos pajėgos.
„Tie, kurie tvirtina, kad Ukraina dabar turėtų derėtis su Rusija, yra arba neinformuoti, arba suklaidinti“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Arba jie palaiko Rusiją ir nori, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas padarytų pauzę prieš dar didesnę agresiją“, – pridūrė jis.
D. Kuleba sakė, kad nuo 2014 m., kai Rusijos remiami separatistai perėmė Rytų Ukrainos kontrolę, o Maskva vienašališkai aneksavo Krymo pusiasalį, Kijevas surengė šimtus derybų su Maskva. Per derybas, kurioms tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija ir per kurias 2019 m. Paryžiuje įvyko tiesioginis V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas, nepavyko pasiekti ilgalaikės taikos. D. Kuleba pridūrė, kad nė vienos šių derybų „nesutrukdė V. Putinui 2022 m. vasario 24 d. pradėti žiaurią plataus masto invaziją į Ukrainą“.
Ukrainos ir Rusijos delegacijos susitiko ankstyvoje karo stadijoje, bet V. Zelenskis nutraukė derybas, kai 2022 m. pavasarį buvo atskleisti Rusijos kariuomenės žiaurumai Bučoje ir kituose miestuose netoli Kijevo. Praėjusią savaitę V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina „nėra pasirengusi“ deryboms su Rusija, kol Rusija neišves kariuomenės. Jis taip pat atsisako derybų, kol valdžioje yra V. Putinas.
Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „pats laikas visiems Kijeve ir Vašingtone suvokti, jog Rusijos nugalėti mūšio lauke neįmanoma“, bet dialogas „labai reikalingas“ ir Maskva „tikrai pasirengusi jį pradėti“.
Vakarų lyderiai ne kartą yra sakę, kad karas gali pasibaigti akimirksniu, tereikia, kad V. Putinas jį nutrauktų.
