Vakaruose užvirė diskusijos bandant atsakyti, kodėl taip atsitiko ir kas kaltas. Atslinkus antrai nuo karo pradžios žiemai, kai kurie pareigūnai Europoje išreiškė nerimą, kad Ukrainos padėtis mūšio lauke gali susvyruoti. Praėjusiais metais gruodžio mėnesį, iš dalies paskatintos Rusijos kariuomenės atsitraukimo ir perdislokavimo, Ukrainos pajėgos užėmė teritoriją aplink Kijevą, Charkovo regione šiaurės rytuose ir Chersono regione pietuose iki Dniepro upės.
Žiemiški orai paralyžiuoja ne tik miestų bei susisiekimo infrastruktūrą, bet taip pat situaciją fronto linijoje. Šalčiai, atlydžiai verčia Ukrainoje kovojančias šalis koreguoti karines operacijas. Tačiau kol kas, anot JAV karo studijų instituto (ISW) analitikų, abi pusės tęsia antžemines atakas visoje Ukrainoje, nepaisant pasikeitusių oro sąlygų.
Pasak ISW, skirtumas tas, kad sudėtingos žiemos sąlygos privers kovojančias puses labiau pasikliauti sausumos pėstininkų atakomis, nesant oro žvalgybos ir artilerijos korekcijos galimybių. Tuo metu atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas portalui lrytas.lt pažymėjo, kad klimato sąlygų poveikį pajus tiek ukrainiečiai, tiek rusai, tačiau neabejoja, kad pastariesiems bus blogiau.

