Per netikėtai prasidėjusį bombardavimą Andrejus įbėgo į bičiulio Genadijaus sodybą ir kartu su juo pasislėpė rūsyje. Raketa S-300 tačiau atskriejo visiškai šalia, ir griūdama rūsio siena mirtinai užspaudė tiek Andrejų, tiek ištikimą kalaitę Laiką. Genadijus liko nesužalotas, ir gelbėtojai po trejų parų jį leisgyvį atkasė.
Per okupaciją kaime, kuriame iki karo gyveno du tūkstančiai žmonių, liko vos keliasdešimt asmenų, nes gyvenvietė buvo pavirtusi mūšių lauku, ir tapo viena labiausiai sugriautų Charkovo regione. Aerouoste gaisrininku iki tol dirbęs Andrejus per okupaciją čia pasilikusiems senoliams tapo tarsi angelu gelbėtoju – dviračiu išvežiojo savanorių atvežtą maistą ir gesino po sprogimų užsidegusias sodybas.
Be to, vaikinas padėjo 58 metų kaimynei Lenai Bubenkai maitinti benamiais likusius 153 šunis ir 104 kates. Ši buvusi traukinių palydovė prieš septynis metus metė darbą, kad galėtų slaugyti sunkiai susirgusią mamą. Tuo pačiu L.Bubenka pradėjo maitinti benamius kaimo šunis ir kates, kurių tėvų bei močiutės sodybose laikė apie pusšimtį.

