Iš Vokietijos jau nuaidėjo kritika kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms – tiek kancleris Olafas Scholzas, tiek vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris viešai kalbėjo, kad Vokietija „atlieka savo vaidmenį“ remiant Ukrainą ir „prireikus sutelktų daugiau paramos“, tačiau iškart pirštu dūrė į partneres Europoje.
„Negali būti, kad Vokietija padaro daugiau, kad kitos šalys galėtų daryti per mažai“, – Europos liberalių partijų konferencijoje Berlyne sakė Ch.Lindneris.
Tuo metu paramos Ukrainai klausimas JAV – įstrigęs. Parama Ukrainai jau kurį laiką yra tapusi vidinės politikos kovų įrankiu. Klausimas dabar įstrigęs Kongrese, o politinių kovų centre – JAV sienos apsaugos klausimai, kuriais demokratų ir respublikonų nuomonės skiriasi kardinaliai.
Nerimą kelia ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris artėjančiuose prezidento rinkimuose turėtų neblogus šansus laimėti. Nerimas dėl paramos Ukrainai sumažinimo ar netgi atsisakymo kilo dėl užtikrintų D.Trumpo pergalių pirminiuose respublikonų rinkimuose.
D.Trumpas anksčiau yra leidęs suprasti, kad sugrįžęs į JAV prezidento postą nurėžtų paramą Ukrainai, o jo pagrindinis tikslas būtų – per 24 valandas užtikrinti greitas paliaubas su Rusija. Tiesa, apie susitarimo sąlygas D.Trumpas nekalbėjo.
V.Zelenskio baimę dėl pokyčių Vakaruose atspindi ir kiti Ukrainos lyderiai. Tarp jų – užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris sausio pradžioje pabrėžė, kad JAV nustojus tiekti paramą, „jokio plano B nėra.“
Tačiau tiek D.Kuleba, tiek V.Zelenskis pabrėžė – jie nemano, kad netgi JAV prezidento rinkimuose triumfavus D.Trumpui įvyktų toks dramatiškas lūžis dėl paramos Ukrainai klausimo. V.Zelenskis kalbėjo, kad tarp respublikonų yra asmenų, tarp kurių – ir D.Trumpas, kurie neremia Ukrainos taip, kaip norėtųsi, ar JAV vaidmenį mato gerokai mažesnį, tačiau tai – tik maža dalis partijos narių.
„Be to, nepanašu, kad JAV politika priklauso tik nuo vieno asmens. Aš tuo netikiu. Arba nenoriu tikėti“, – ARD televizijai sakė V.Zelenskis.
Tačiau jis pabrėžė – netgi jeigu susivienijusiai Europai ir pavyktų suteikti pakankamai paramos Ukrainai, JAV praradimas būtų „labai blogas signalas.“
JAV vaidmuo – ypatingai svarbus ne tik mūšio lauke. JAV turi didžiulę įtaką Ukrainos sąjungininkams ir atlieka ypatingai svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant sankcijas Rusijai. V.Zelenskis įspėja, kad JAV vaidmeniui sumažėjus ar net pranykus sankcijų politika „subyrėtų.“
V.Zelenskis pridūrė, kad tai būtų signalas, jog Europa yra palikta viena kovoti su Rusija.
Tokį scenarijų ekspertai vadina juoduoju.
Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala lrytas.lt portalui anksčiau vertino scenarijų, jeigu D.Trumpas sugrįžtų prie JAV prezidento vairo.
„Visi atsimena pirmąją D. Trumpo kadenciją. Tai komplikavo tuometinius Europos santykius su JAV, stipriai krito ir visuomenių Europoje pasitikėjimas“, – kalbėjo L.Kojala, pabrėžęs, kad Europoje jau jaučiamas nerimas, jog tai gali pasikartoti.
Pats V.Zelenskis Vokietijos televizijai ARD teigė, kad jeigu situacija susiklostytų būtent taip, jis kaip naują iškilusią lyderę matytų Vokietiją, kurios darbas būtų suvienyti aljansą.
„Vokietija gali suvienyti ES“, – pabrėžė jis.
Ir pridūrė: „Grėsmė – labai didelė. Tai – blogas ženklas. JAV pasyvumas ar nerėmimas yra labai blogai.“
Straipsnis paruoštas remiantis „Kyiv Independent“, CNN ir lrytas.lt informacija.
