Bendraudamas su lrytas.lt V. Portnikovas apžvelgė šiandienos situaciją Ukrainoje, aplinkybes galimai lėmusias santykių trintį tarp šalies prezidento Volodymyro Zelenskio ir ginkluotųjų pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno bei Vakarų šalių lyderių nuostatas, kaip ir kokiomis sąlygomis ateityje galėtų būti teikiama pagalba Ukrainai.
– Kaip jūs vertinate šiandienos situaciją Ukrainoje ir kaip įvykiai galėtų klostytis ateityje, jei Vakarai, o ypač – Amerika nesuteiks reikiamos pagalbos?
– Net ir pirmaisiais Rusijos užpuolimo mėnesiais buvo kalbama, kad jeigu karas užsitęstų ilgai, Vakarų interesai padėti Ukrainai imtų silpnėti. Amerikos – taip pat. Kalbėjome ir apie, tai, kad 2024 m. buvo sunkūs, o galbūt – lemiami. Tačiau tie sunkumai pasijuto dar 2023 m. dėl, atrodytų, paprastos priežasties – JAV buvo pakeistas Atstovų rūmų (AR) pirmininko reglamentas. Atstatydintas visada Ukrainą palaikęs AR vadovas respublikonas Kevinas McCarthy. Sutikęs su savo atstatydinimu jis įstūmė AR į tokią situaciją, kad jie tapo priklausomi nuo nedidelės respublikonų radikalų grupės ir buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo.
Todėl problemos dėl JAV pagalbos Ukrainai, galėjusios atsirasti dėl prezidento rinkimų šių metų pabaigoje, iškilo jau 2023 m. pabaigoje. Tačiau tokios situacijos neįmanoma buvo numatyti, nors galbūt ir reikėjo, nes ją lėmė politiniai pokyčiai JAV. Dabar jau Europos šalims teks sukti galvą, kaip padėti Ukrainai.

