Po du šimtmečius trukusio karinio neutralumo ir daugiau nei metus trukusių netikėtų stojimo kliūčių, Švedija kaip niekada arti to, kad taptų 32-ąja NATO nare. Stojimo procesą blokavusi Turkija žalią šviesą Švedijai jau uždegė, o vienintelės Švedijos paraiškos neratifikavusios Vengrijos parlamentas dėl šio klausimo balsuos ateinantį pirmadienį.
Tai atvers kelią skubiai Šiaurės Europos saugumo sistemos pertvarkai, kurią lėmė Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Prisijungus naujai partnerei, aljansas įgaus strateginį gylį ir gerokai sustiprins NATO pajėgumus Arktyje ir, svarbiausia, Baltijos jūroje, kur Gotlando sala ir galingas Švedijos karinių jūrų pajėgų povandeninių laivų laivynas yra neišmatuojamos vertės strateginis turtas – yra Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos garantas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusio mėnesio pabaigoje užsiminė, kad nuo Rusijos grėsmės ginti Gotlando salą galėtų būti dislokuoti ir Lietuvos kariai. „Apie tai turi diskutuoti kariuomenė, bet jei taip atsitiktų, aš tam pritarčiau“, – sakė jis interviu Švedijos dienraščiui „Svenska Dagbladet“.

